5 mitai apie širdį, aukštą kraujospūdį ir ligas

Širdies ir kraujagyslių ligosStatistika negailestinga: kas antras žmogus Lietuvoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Sveikatos specialistai kviečia susimąstyti, ar tikrai pakankamai rūpinamės savo ir artimųjų širdimi.

Gyvenimo būdas – pagrindinė rizika

Pasak gydytojų, infarkto, insulto ir kitoms kraujotakos ligoms didžiausią įtaką daro šiuolaikinis įtemptas gyvenimo ritmas, stresas, alkoholio gausa, rūkymas, nereguliari ir nesubalansuota mityba, taip pat – per mažas fizinis aktyvumas.

„MediCA klinika“ gydytoja Raimonda Lukminė sako, kad šių kas antrą gyventoją į kapus nuvarančių ligų simptomai atsiranda pamažu, bet žmonės į juos dažnai nekreipia dėmesio, prisitaiko. „Staigus galvos svaigimas ar ūmus skausmas daugelio nelaikomas rimtu simptomu. Išgėrei tabletę nuo skausmo ir jau sveikas. Diskomfortas krūtinėje nurašomas įtampai, stresui. Širdies permušimai ar nuovargis po įprasto fizinio krūvio dažnai taip pat laikomas natūraliu. Bet juk visa tai – pirmieji požymiai, kuriuos pajutus reikia tikrintis širdį. Visada lengviau gydyti ligą, kai ji nustatoma kuo anksčiau,“ – akcentavo gydytoja.

Išeminei širdies ligos signalai: skausmas širdies plote, kuris dažniau atsiranda ryte arba po fizinio krūvio. Šis skausmas dažniausiai nėra stiprus ir gali suintensyvėti po fizinio krūvio, dėl šalto oro. Dažniausiai jis plinta į kairį petį ar kairę ranką, kaklą, gerklę ar apatinį žandikaulį.

„Skubiai kreiptis į gydytoją būtina, jei jaučiate skausmą krūtinėje, pradeda stipriai daužytis širdis ir atsiranda nerimas, dusulys, trūksta oro, pykina, sutrinka kalba, praradote sąmonę,“ – rimčiausius ligos simptomus vardija R.Lukminė.

5 mitai apie širdies ir kraujagyslių ligas

Pasak sveikatos specialistų, nemažiau žalos nei pirmųjų simptomų nepaisymas, padaro ir mitais apipintos išankstinės nuostatos apie ligas ir jų gydymą.

Mitas Nr. 1. Širdies ligomis serga tik antsvorio turintys žmonės

Vienas iš didžiausią grėsmę širdies sveikatai keliančių faktorių – padidėjęs cholesterolio kiekis. Tačiau dažnai manoma, kad tai – tik stambių žmonių problema. „Mitas, kad lieso kūno sudėjimo žmonėms cholesterolio padaugėja rečiau ir jie rečiau serga širdies ligomis, – sako „Camelia“ tinklo vaistininkė Jurgita Jankauskienė. – Cholesterolio kiekis kraujyje gali priklausyti nuo daugelio faktorių: mitybos, streso, vandens kiekio per dieną, mažo fizinio aktyvumo, taip pat – paveldimumo“.

Mitas Nr. 2. Širdį gydo augaliniai lašai su žolelėmis

„Pastebime, kad vyresni mėgsta augalinius lašus su žolelėmis, gerinančiomis širdies darbą. Daugelis įsitikinę, kad gudobelės lašai yra vaistas nuo visų ligų, todėl šiuos lašiukus stengiasi turėti savo namuose, – pasakoja J.Jankauskienė. – Tačiau būtina žinoti, kad šie preparatai tinka tik profilaktikai ir rimtų širdies ligų neišgydys.“

Mitas Nr. 3. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta tik vyrai

Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Pagal statistiką nuo kraujotakos sistemos ligų moterys miršta dažniau. „45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga gerokai dažniau nei to paties amžiaus moterys, nes moterys kraujotakos sistemos ligomis pradeda sirgti po menopauzės, taigi nuo 50 metų. Deja, bet vyresnės, jau sulaukusios 65 metų, pasiveja vyrus“, – liūdną statistiką komentuoja vaistininkė.

Mitas Nr. 4. Aukštas kraujo spaudimas vyresniam žmogui yra normalu

Vyresnio amžiaus žmonėms arterinė hipertenzija, kitaip padidėjęs kraujo spaudimas, yra dažnas reiškinys. Tik tai nėra norma. „Mintis, kad visi senjorai kenčia dėl padidėjusio kraujospūdžio ir todėl tai natūralu – labai nevykusi. Dėl hipertenzijos simptomų būtina sunerimti, atlikti tyrimus ir laikytis gydytojo nurodymų. Antraip gali užklupti rimtos problemos: miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, inkstų ar širdies nepakankamumas, regos sutrikimai,“ – mitą paneigia gydytoja R.Lukminė.

Mitas Nr. 5. Arterinė hipertenzija – pagydoma liga

„ Aukštas kraujospūdis – kontroliuojama, tačiau nepagydoma liga. Dažniausiai vartojami vaistai taip pat skirti kraujospūdžio kontrolei, bet ligos priežasčių nešalina. Reguliariai vartoti vaistus tiek pat svarbu, kaip ir nuolat stebėti savo būklę, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje“, – akcentuoja „MediCA klinika“ gydytoja. – Kai kurie sergantieji tikisi, jog kardiologiniai vaistai suveiks taip, kaip vaistai nuo peršalimo. Esą pavartosiu vaistus penkias dienas ir po to pasveiksiu. Deja, bet taip nebus.“

Širdimi galima pasirūpinti

Tiek gydytojai, tiek vaistininkai sutaria – širdies ligų riziką galima sumažinti. „Svarbiausias dalykas – atidumas sau ir savo sveikatai. Jei dirbate įtemptą darbą, patiriate didelį stresą, turite žinoti, kad tai veikia sveikatą. Todėl darbe tausokite save, būtinai atraskite laiko fizinei veiklai. Pasivaikščiokite  kasdien po pusvalandį gryname ore, – širdies ligų prevencijos būdus vardija gydytoja. – Pagalvokite, ką valgote, kiek druskos, alkoholio suvartojate. Rūkymas – taip pat žaloja širdį ir kraujagysles“.

Anot vaistininkės, širdies ligų profilaktikai naudingi ir maisto papildai: „Rekomenduojama naudoti maisto papildus su gudobele, česnaku, kofermentu Q-10, magniu, vitaminą B6,  žuvies taukus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*