Alzheimerio ligą galima įveikti

Pasakysiu kuo aiškiau: nuo Alzheimerio ligos galima apsisaugoti, o silpstančias pažintines funkcijas atkurti.

Tai, ką perskaitysite, yra pasaulinių permainų pradžia, – Alzheimerio eros pabaigos pradžia.

Dr. Dale Bredesen (Deilas Bredesenas) – pasaulinio garso neuromokslininkas, pripažintas Alzheimerio ligos tyrimų lyderis, daugiau nei tris dešimtmečius paskyręs šios ligos prevencijai ir gydymui, M. S. Easton Alzheimerio tyrimų centro prie Kalifornijos universiteto Los Andžele direktorius.

Šioje knygoje jis išsamiai pasakoja apie tyrimų centre sukurtą revoliucingą programą ReCODE.

Tai kognityvinių funkcijų atkūrimo protokolas, kurio laikantis ne tik atgaunamos Azheimerio liga ir ją pranašaujančiais sutrikimais sergančiųjų pažintinės funkcijos, bet pacientai šį pagerėjimą netgi gali išsaugoti.

Alzheimerio liga priskiriama prie neišgydomų ligų. Kasmet ji pakerta vis daugiau žmonių. Sunku rasti šeimą, nepaliestą šios ligos, – ir sergančiųjų vis daugėja. Prognozuojama, kad 2050-aisiais pasaulyje ja sirgs 160 milijonų žmonių.

Tačiau dabar visiems sergantiesiems sušvito viltis. Ši knyga – nuoseklus praktinis vadovas, iš kurio sužinosite, kaip prasidėjus Alzheimerio ligai ar pasireiškus ją pranašaujantiems sutrikimams neleisti toliau silpti pažintinėms funkcijoms ir kaip jas atkurti bei išsaugoti. Joje pasakojama, kaip liga atrodo „iš vidaus“, kaip ji vystosi ir kodėl taip plačiai paplitusi. Sužinosite, kaip žmonės patys sau sukelia Alzheimerio ligą.

Jeigu manėte, kad Alzheimerio liga – nuosprendis, ši knyga pakeis ne tik požiūrį, ji pakeis jūsų gyvenimą!

Dr. Dale E. Bredesen. Įveikti Alzheimerį. Pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa. Iš anglų kalbos vertė Jolita Parvickienė. – Vilnius: Tyto alba, 2018. – 292 p. Dailininkė Asta Puikienė

Ištrauka iš knygos

  1. Uždegimo prevencija ir mažinimas

Uždegimas – tai organizmo atsakas į tokius infekcinius veiksnius, kaip Borrelia (Lyme’o liga) bakterijos, ir į tokius stresą sukeliančius neinfekcinius veiksnius, kaip cukraus pažeisti baltymai ir transriebalai.

Į mus nuolat kėsinasi visokie patogenai – nuo virusų ir bakterijų iki grybelių bei parazitų. Organizmas su jais kovoja, ir vienas iš būdų tą daryti – tai sužadinti imuninę sistemą. Šiai į tam tikrą sritį, taip sakant, pasiuntus baltuosius kraujo kūnelius (leukocitus), kurie praryja ir sunaikina patogenus, vyksta uždegiminis procesas. Uždegiminio atsako mums reikia atremti ūminėms grėsmėms (raudonis aplinkui žaizdą ir yra uždegimas, čia baltieji kraujo kūneliai kovoja su galima infekcija), tačiau jei grėsmė yra nuolatinė ir uždegiminis atsakas aktyvinamas nuolat, tai jau bėda.

Organizmo atsako į puolančius patogenus dalis yra ir amiloidų gamyba – tų pačių, kurie smegenyse formuoja Alzheimerio ligai būdingas plokšteles.1, 2 Maža to, tirdami nuo Alzheimerio ligos mirusio žmogaus smegenis rasite ir kitų patogenų: burnos bakterijų, nosies grybelių, lūpų Herpes virusų, įsisiurbusios erkės užneštos Borrelia (Lyme’o ligą sukeliantis mikroorganizmas). Vis daugiau mokslinių duomenų paremia išvadą, kad patogenų atakuojamos smegenys gamina amiloidus, galinčius su jais kovoti, tačiau galiausiai persistengiančius ir imančius ardyti smegenų nervines ląsteles ir jų sandūras, kurias buvo sukurti saugoti.

Taigi, norėdami neleisti silpti pažintinėms funkcijoms ar jas atgauti, turite įveikti infekcijas, sustiprinti imuninės sistemos gebą naikinti patogenus ir sumažinti lėtinį uždegimą, kurį sukelia ilgametė kova su mikroorganizmais.

Uždegimas gali kilti, jei infekcijos ir nėra. Jis sužadinamas, jei valgome transriebalus, pavyzdžiui, pramoninius riebalus, kurių kadaise būdavo dedama į visus kepinius ar greitąjį maistą (dabar jų atsisakoma), arba cukrų. Organizmas reaguoja uždegimu ir tada, kai pažeidžiamas žarnynas, paprastai vartojant glitimą, pieno produktus ar grūdinius produktus, sukeliančius „žarnyno pralaidumą“. (Toliau pateikiamas daug glitimo turinčių produktų sąrašas – jų visų reikia vengti.) Esant tokiai būklei virškinimo trakte atsiranda mikroskopinių skylučių, pro kurias maisto fragmentai ir bakterijos patenka į kraujotaką. Jie irgi sukelia uždegimą: imuninė sistema atpažįsta tuos maisto fragmentus, reaguoja į juos kaip į svetimkūnius patogenus ir puola.

Glitimo turintys maisto  produktai
(iš dr. Davido Perlmutterio tinklalapio
http:// www.drperlmutter.com/eat/foods-that-contain-gluten/)

  • Kviečiai
  • Kviečių gemalai
  • Rugiai
  • Miežiai
  • Bulguras
  • Kuskusas

Maisto produktai, paprastai  turintys glitimo

  • Salyklas / salyklo prieskoniai
  • Komercinės sriubos
  • Komerciniai sultiniai
  • Šalti mėsos gaminiai
  • Gruzdintos bulvytės (paprastai prieš užšaldant jos pabarstomos miltais)
  • Sūrio gaminiai (pvz. „Velveeta“)
  • Majonezas
  • Kečupas
  • Salyklo actas
  • Sojų padažas ir terijakio padažai
  • Salotų užpilai
  • Krabų mėsos, šoninės ir pan. pakaitalai
  • Kiaušinių pakaitalai
  • Tabulė
  • Dešrelės
  • Dirbtinė grietinėlė
  • Šaldytos daržovės / tempura
  • Tirštinti padažai
  • Marinatai
  • Konservuotos keptos pupelės
  • Dribsniai
  • Komercinis šokoladinis pienas
  • Džiūvėsėliuose apvolioti maisto produktai
  • Vaisiniai įdarai ir pudingai
  • Dešrainiai
  • Ledai
  • Sasafrų alus
  • Energiniai batonėliai
  • Riešutų ir džiovintų vaisių mišiniai
  • Sirupai
  • Seitanas
  • Kviečių želmenys
  • Tirpūs karštieji gėrimai
  • Aromatizuota kava ir arbata
  • Mėlynieji sūriai
  • Degtinė
  • Vyno gaivos
  • Mėsos kukuliai ir maltos mėsos kepsniai
  • Komunijos paplotėliai
  • Vegetariški sumuštiniai
  • Skrudinti riešutai
  • Alus
  • Avižos (nebent sertifikuotos avižos be glitimo)
  • Avižų sėlenos (nebent sertifikuotos avižų sėlenos be glitimo)

Lėtinis uždegimas prasideda, jei mus nuolat veikia pavojingi mikrobai (tokie kaip burnos bakterijos, prasiskverbiančios į kraujotaką paprastai per pažeistas dantenas) arba jei nuolat valgome tokius uždegimą sužadinančius maisto produktus kaip cukrus. Todėl laikantis ReCODE lėtinį uždegimą stengiamasi sumažinti atsisakant nuolatinę infekciją ir uždegimą sukeliančių maisto produktų.

Jei uždegimą sukelia cukraus toksiškumas, paprastai prasideda ir atsparumas insulinui, varginantis daugumą amerikiečių ir daugiau kaip milijardą žmonių visame pasaulyje. Mes, žmonės, pajėgūs įveikti tik nedidelį kiekį cukraus (apie 15 gramų per dieną, tai yra perpus mažiau nei esama 330 ml talpos gaiviojo gėrimo buteliuke). Cukrus – kaip ugnis, tai energijos šaltinis, bet labai pavojingas. Jei namuose turite židinį, šildytis reikalingas malkų kiekis ir ugnies kaitrumas priklauso nuo namų dydžio: mažiau malkų ir mažiau ugnies reikia, jei jūsų namas nedidelis, ir daugiau malkų bei kaitresnės ugnies, jei namas didelis. Dabar įsivaizduokite, kad sumažinate savo namą 90 procentų – būtent taip nutinka, jei judame tiek pat, kaip sėdimą gyvenimą gyvenantys amerikiečiai: tuomet ir energijos mums reikia daug mažiau. Bet tada jūsų židinys pasilieka dešimtkart didesnis. Jei ir toliau metate į jį pliauskas ir kurstote ugnį, namuose netrukus tampa nepakeliamai karšta, ugnis gali išplisti iš židinio, ir jums teks labai pasistengti, kad namai nesupleškėtų. Štai tokį stresą dabar patiria dauguma iš mūsų. Mūsų organizmas atpažįsta cukrų kaip nuodą, todėl mikliai aktyvina daug mechanizmų, kad sumažintų jo kiekį kraujyje ir audiniuose. Pirmiausia susandėliuoja papildomą energiją kaip riebalus, betgi šie gamina smegenis pažeidžiančius faktorius, vadinamus adipokinais.

Vis dėlto kraujyje vis tiek lieka daugybė cukraus – tai yra gliukozės. Gliukozės molekulės jungiasi prie daugelio baltymų, slopina jų funkciją taip pat, kaip aštuonkojis, prilipęs prie šuolininko su kartimi. Organizmas į plūstančią gliukozę reaguoja padidindamas insulino gamybą, o šis gliukozės sumažina, be kitokių mechanizmų, sprausdamas ją į ląsteles. Tačiau jeigu insulino kiekiai nuolat padidėję, organizmas paprasčiausiai išjungia atsaką, ir jūs tampate insulinui atsparūs.

Insulinas glaudžiai susijęs su Alzheimerio liga, ir mechanizmai yra keli. Pavyzdžiui, insulino molekulėms atlikus savo darbą ir sumažinus gliukozės, organizmas turi jas suskaidyti, kad gliukozės kraujyje nesumažėtų per daug. Šį darbą atlieka vadinamasis insuliną skaidantis fermentas, ISF. Spėkite, ką dar jis skaido? Amiloidus, baltymų liekanas, sulimpančias į lipnias sinapses ardančias plokšteles, siejamas su Alzheimerio liga. Tačiau šių abiejų užduočių kartu fermentas negali atlikti. Jei jis skaido insuliną, tai negali ardyti amiloidų, kaip ugniagesys neužgesina gaisro miestelio šiaurėje, jei lieja vandenį ant didelio gaisro jo pietuose. Nuolat padidėjęs insulino kiekis neleidžia fermentui skaidyti amiloidų ir Alzheimerio ligos grėsmė padidėja.

Todėl labai svarbi ReCODE užduotis yra sumažinti atsparumą ir atkurti jautrumą insulinui, sumažinti gliukozės kiekį ir taip atkurti tinkamiausią medžiagų apykaitą.

  1. Tinkamiausių hormonų, trofinių faktorių ir maistinių medžiagų kiekių atkūrimas

Sumažinę lėtinę infekciją ir atsparumą insulinui, panaikinę uždegimą pašaliname veiksnius, leidžiančius kauptis amiloidams. Smegenys nebežalojamos. Dar labai svarbu smegenis pastiprinti. Juo patvaresnės sinapsės, tuo sunkiau besiformuojančioms amiloidinėms plokštelėms jas ardyti.

Tai tapo aišku kaip dieną 2016 metais po tyrimų, pristatytų per metinį Neuromokslų draugijos (Society for Neuroscience) susirinkimą. Mokslininkai tyrė mirusiųjų devyniasdešimtmečių, iki pat mirties išlaikiusių puikią atmintį, smegenis. Kai kurių smegenyse amiloidinių plokštelių buvo tiršta. Tačiau akivaizdu, jog kažkaip šių šimtamečių smegenys buvo atsparios sinapses ir atmintį naikinančiam amiloidų poveikiui. Kaip gali taip būti? Tyrimai tęsiami, tačiau vyraujančios hipotezės yra dvi. Pagal vieną išsilavinę ir visą gyvenimą protine veikla užsiimantys žmonės turi pakankamai atsarginių sinapsių, kurios atsveria amiloidinių plokštelių sunaikintų sinapsių netektį. Arba gali būti, kad koks nors biocheminis mechanizmas arba atremia pačius amiloidus galbūt juos detoksikuodamas, todėl jie nebeardo sinapsių, arba sustiprina sinapses tiek, kad šios atsispiria amiloidams.

Aš labiausiai esu už tai, kad padarytumėte viską, ką tik galite, plėsdami savo kognityvinius išteklius. Bet ir už tai, kad įkinkytume minėtus biocheminius mechanizmus, o sinapsės būtų kuo atsparesnės niokojančiam amiloidų poveikiui. Kad smegenys kuo geriau veiktų, reikia neuronus ir sinapses palaikančių veiksnių, tarp jų tam tikrų hormonų, trofinių faktorių ir maistinių medžiagų. ReCODE protokolas – tai būdas joms padėti. Sinapses stiprinantys junginiai yra smegenų neurotrofinis faktorius (SNF), kurio pagausėja mankštinantis; tokie hormonai kaip estradiolis ir testosteronas, kurių kiekius galima papildyti geriamais preparatais arba maisto papildais; ir tokie junginiai kaip vitaminas D ir folatas. Įdomiausia, kad smegenyse sumažėjus tokių sinapses ir neuronus palaikančių junginių, kaip SNF, šios ima gaminti – atspėjote – amiloidus. Turbūt jau pastebėjote, kad veiksnių, skatinančių amiloidų gamybą ir silpninančių pažintines funkcijas – kitaip tariant, prisidedančių prie Alzheimerio ligos, – sąrašas ilgėja ir apima ne tik procesus, sukeliančius uždegimą ir atsparumą insulinui, į jį patenka ir hormonų trūkumas, ir vitamino D stygius, NTSF (ir susijusių trofinių faktorių) ir kitų palaikančių ir maitinančių medžiagų bei faktorių išeikvojimas. Turime įvertinti ir susitvarkyti su jais visais, jei norime, kad galimybės atgauti pažintines funkcijas būtų geresnės.

  1. Toksinių medžiagų šalinimas

Jei gyvatė įgelia ir sušvirkščia nuodų, reikia priešnuodžių, kurie nuodus neutralizuotų ir panaikintų jų poveikį. Pasirodo, tokį vaidmenį atlieka ir amiloidai, kai į smegenis prasiskverbia toksinių metalų, pavyzdžiui, vario ir gyvsidabrio, arba biotoksinų, tokių kaip grybelių gaminami mikotoksinai. Amiloidai prisijungia šiuos toksinus ir apsaugo nuo pažeidimų neuronus. Vėlgi, kadangi labai svarbu neleisti formuotis amiloidinėms plokštelėms, tad ReCODE protokolas leidžia veiksmingai sumažinti amiloidus sužadinančių toksinų kiekius: pradedama nuo toksinų nustatymo, tada pašalinamas šaltinis ir imamasi organizmo detoksikacijos, kurią atlikti padeda, be kitų dalykų, toksinus šalinantys maisto produktai, tokie kaip kopūstinės daržovės, geriamas grynas vanduo; specifinius toksinus pašalinti padeda karšto sauso oro pirtis ir labai svarbaus gliutationo skyrimas. Tuomet smegenims nebelieka priežasčių gaminti daug amiloidų.

Pašalinus tris neurologines grėsmes – išgydžius lėtinį uždegimą, atkūrus sinapsių palaikymą ir panaikinus toksinį poveikį, būtina atkurti prarastas sinapses ir apsaugoti naująsias bei išlikusias. Daugelis skirtingų mokslininkų grupių atliko tyrimus ir nustatė junginius, padedančius sinapsėms formuotis, ir tai išsamiai paaiškinsiu toliau.

Turbūt pastebėjote, kad laikantis programos, kurią ką tik apibendrinau, receptai nerašomi. Tokias kompleksiškas lėtines ligas kaip Alzheimerio liga lemia daug veiksnių, štai kodėl norint kuo geriau ją gydyti reikia imtis jų visų – tai yra individualizuotos, asmeniui pritaikytos programos, o ne šiaip piliulės. ReCODE ne tik geriau už tabletes. Programa ir kur kas veiksmingesnė. Tai ne šiaip sidabrinė kulka, paleista į vieną sutrikimą; tai sidabrinis užtaisas, paleidžiamas į daugybę pažintinių funkcijų sutrikimus sukeliančių veiksnių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*