Artritas – dažna ir gyvenimą gadinanti liga

Artritas- dažna pagyvenusių žmonių ligaKaulų ir raumenų, nugaros bei kaklo skausmai yra viena dažniausių nedarbingumo priežasčių Europos Sąjungoje. Dėl šių ligų kenčia per 100 mln. Europos gyventojų, 30 40 proc. visų žmonių kamuoja raumenų ir kaulų ligų negalavimai.

Mokslininkai apie artritą

Kaulų ir sąnarių pažeidimai dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, šie negalavimai kasmet neduoda ramybės šimtams milijonų žmonių visame pasaulyje. Judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje tarp visų ligų, t. y. apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų griaučių ir raumenų sistema pažeista. Daugiau nei pusė Jungtinių Amerikos Valstijų pagyvenusių žmonių kenčia sąnarių skausmus, 21 proc. suaugusių JAV gyventojų nustatytos artropatijos.  Apie 29 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų kenčia nugaros skausmus. Vokietijoje sergančiųjų šiomis ligomis yra gerokai per 4 milijonus ir 5 proc. iš jų nuolat gydosi. Taigi, skaičiai tikrai įspūdingi.

Lietuvoje 2013 metais įvairiomis artropatijomis sirgo 133,4 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų ir tai yra 68,4 susirgimų tūkstančiui gyventojų (SVEIDROS duomenys). Tačiau realūs skaičiai gali būti kiek didesni. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, neišvengiamai augs ir reumatinių ligų gydymo išlaidos, daugės medicininių, socialinių ir psichologinių problemų. Sąnarių skausmas ir judėjimo sutrikimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimų. Beje, šiomis ligomis dažniau serga moterys negu vyrai.

Degeneracinėms sąnarių ligoms didelę įtaką daro jungiamojo audinio senėjimas, didelis bei ilgai trunkantis fizinis krūvis, viršsvoris. Dažniausiai pasitaikanti sąnarių liga yra osteoartritas, dar vadinamas deformuojamąja osteoartroze, poliartroze, degeneracine sąnarių liga.

Kai kurių autorių duomenimis, artritas ir artrozė tai skirtingos ligosArtritas vieno ar kelių sąnarių uždegimas, kai gali būti pažeistas antrinis jungiamasis audinys. Artrozė – pažeidžia kremzlę, kaulą, be to, gali prisidėti antrinis sąnario komponentų uždegimas. Pagal pokyčius sąnariuose sukeliančias priežastis skiriamas pirminis ir antrinis osteoartritas (artrozė):

Pirminis osteoartritas kai sąnario pokyčių priežastis nežinoma arba jos neįmanoma nustatyti. Tai pagyvenusių ir senų žmonių liga, atsirandanti dėl senėjimo ir vieno ar kelių sąnarių kremzlių degeneracinių pokyčių.

Antrinis osteoartritas išsivysto dėl menisko sužeidimų, po sąnario operacijos, blogai ar netaisyklingai sugijusių lūžusių kaulų, po ilgo nejudrumo būklės (sergant sunkia liga ar ilgai dėvint įmobilizuojamąjį įtvarą), sąnario mechaninės apkrovos, nutukimo ir pan. Antrinio osteoartrito priežastis gali būti įgimta sąnarių kremzlių patologija. Tokia liga atsiranda gana jaunam žmogui. Antrinis osteoartritas išsivysto ir sergančiajam cukriniu diabetu, kai kuriomis skydliaukės ligomis ar sutrikus riebalų apykaitai.

Osteoartrito požymiai

Iš pradžių pradeda skaudėti sąnarį ypač intensyvaus fizinio krūvio metu arba po jo, atsiranda judesių ribotumas, sąnario traškėjimas judinant. Ilgainiui sąnarys gali deformuotis, atsiranda uždegimas ir pradeda kauptis skystis. Tuomet sąnarys patinsta, parausta ir net pakyla jo temperatūra. Vienas iš dažnai pasitaikančių požymių sąnario sąstingis iš ryto arba ramybės būklės, bet tai greitai praeina (maždaug po 15 30 min.). Iš pradžių simptomai silpni, bet pamažu išsivysto ne tik sąnarių kremzlės pakitimai, sumažėja tarpas tarp sąnarinių paviršių, bet ir atsiranda pokremzlinių cistų bei susidaro kaulinės išaugos osteofitai.

Liga gali pažeisti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai nukenčia smulkūs stuburo slankstelių sąnariai, kelių (gonartrozė), klubų (koksartrozė), čiurnos ir plaštakų sąnariaiLigą lemia fiziniai, genetiniai ir biocheminiai veiksniai. Osteoartritas yra lėtinė liga ir ją sukeliančių veiksnių daug.

Ligos priežastys 

  • 1. Amžius. Dažniausiai osteoartritas atsiranda apie 40 50 gyvenimo metus ir kiekvieną dešimtmetį sergančiųjų vis daugėja. Bet vyresnis žmogus osteoartritu suserga nebūtinai dėl amžiaus. Lemiamą įtaką daro judamojo ir atramos aparato pokyčiai.
  • 2. Lytis. Iki 50 metų osteoartritas daug dažnesnis vyrams, bet vėliau juo dažniau serga moterys daug daugiau rankų, kelių ir klubų osteoartritu sergančių moterų. Moterims būdingesnis daugiau sąnarių pažeidžiantis osteoartritas.
  • 3. Paveldimumas. Nustatyta, žmonių, kuriems buvo protezuotas klubas ar kelis dėl osteoartrito, broliai arba seserys maždaug penkis kartus dažniau suserga klubo ir tris kartus dažniau kelio sąnario osteoartritu.
  • 4. Sąnario traumos (lūžis, išnirimai, raiščių plyšimai, pakartotinės traumos, įvairūs uždegimai po traumų ir pan.).
  • 5. Nutukimas, dėl kurio nuolat perkraunami kojų sąnariai.
  • 6. Įgimti ar įgyti sąnario struktūrų pažeidimai (sąnario nestabilumas, meniskų pažeidimas, įgimtas šlaunikaulio išnirimas ir kt.).
  • 7. Medžiagų apykaitos ir endokrininės ligos (pavyzdžiui, cukrinis diabetas).
  • 8. Intensyvus ir ilgai trunkantis darbas ir sportas. Tenkantiems dažnai lankstytis, dirbti ankštose patalpose, daug kartų atlikinėti tuos pačius nepatogius judesius, kelio sąnario ar stuburo osteoartritas vystosi dažniau (pavyzdžiui, siuvėjams, dažytojams, kirpėjams ir pan.). Profesionalūs sportininkai (futbolininkai, regbio žaidėjai, lauko tenisininkai, slidininkai ir kt.) taip pat dažnai serga osteoartritu.

Ligos pradžia paprastai sunkiai pastebima ir nenustatoma. Svarbiausias simptomas ligos pradžioje yra bukas sąnarių ar vieno sąnario skausmas, kuris atsiranda didesnio fizinio krūvio metu arba po jo. Jis gali labai greitai praeiti pailsėjus ar pasitepus tepalu nuo uždegimo. Ligai progresuojant skausmas stiprėja ir vis dažniau vargina ir ramybės būklės.

Osteoartrito (artrozės) gydymas kartais trunka visą likusį gyvenimą. Dažniausiai, pajutę nedidelį skausmą ar diskomfortą sąnaryje judesio metu, žmonės neskuba kreiptis į gydytoją, o perka įvairius vaistus ar brangius maisto papildus (kurių teigiamas poveikis dažniausiai nėra patvirtintas nepriklausomų mokslinių tyrimų), gydosi „liaudiškais” metodais. Į gydytojus paprastai kreipiamasi tik tada, kai skausmas pradeda trikdyti įprastą kasdienę veiklą, sąnarys sustingsta, patinsta ar net pradeda traškėti.

Artritas neaplenkia ir vaikų

Bene dažniausias artropatijų grupės susirgimas, kuriuo serga ir vaikai, yra jaunatvinis idiopatinis artritas (juvenilinis artritas, jaunatvinis lėtinis poliartritas ir pan.). Tai grupė ūmių ir lėtinių susirgimų. Vaikystėje atsiranda vieno ar kelių sąnarių uždegimas. Pagrindiniai jo simptomai: sąnarių skausmas, tinimas, sąnarių judesių ribotumas ir kt. Ligos priežastys nėra žinomos. Ši liga trunka ne trumpiau kaip šešias savaites (kartais net keletą metų) ir dažniausiai prasideda mokyklinio amžiaus vaikams, t. y. iki 16 metų. Svarbiausios galimos ligos priežastys: dažnos infekcijos, autoimuniniai organizmo pokyčiai, stresas ir paveldimas polinkis sirgti reumatinėmis ligomis.

Išskiriamos 2 svarbiausios šios ligos formos. Vidaus organus apimantis (visceralinis) artritas, dar vadinamas Still sindromu, yra pavojingas gyvybei, todėl vaiką būtina gydyti ligoninėje. Šis artritas pažeidžia įvairų sąnarių skaičių, gali padidėti limfmazgiai, atsirasti bėrimas, karščiavimas.

Neapimantis vidaus organų (nevisceralinis) artritas lėtai progresuoja ir pažeidžia tik sąnarius. Yra keletas šios rūšies susirgimų.

  • Oligoartritas, kai pažeidžiama nuo 1 iki 5 sąnarių per pirmuosius 6 ligos mėnesius, gali būti pažeistos akys ir labai retai nukenčia vidaus organai.
  • Sergant poliartritu, per pirmus 6 ligos mėnesius pažeidžiami daugiau nei 5 sąnariai (vidaus organai nukenčia itin retai).
  • Sisteminis idiopatinis artritas. Juo sergantis vaikas karščiuoja ne mažiau kaip 2 savaites ir labiausiai nukenčia vidaus organai: kepenys, inkstai, limfiniai mazgai bei prisideda perikarditas, pleuritas, peritonitas ir kt.

Nėra vieno tikslaus metodo, padedančio diagnozuoti jaunatvinį idiopatinį artritą, todėl atliekama nemažai įvairių medicininių tyrimų. Svarbūs biocheminiai kraujo, imunologiniai ir genetiniai tyrimai, ultragarsinis, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas, rentgenologiniai sąnarių tyrimai ir pan. Lietuvoje per 2013 m. nuo jaunatvinio artrito gydėsi 1033 vaikai, paaugliai ir suaugusieji.

Liga dažniausiai prasideda karščiavimu rytais ir vakarais, kuris trunka nuo 2 savaičių iki mėnesio. Patys svarbiausi simptomai: sąnarių skausmas, patinimas bei sąstingis, taip pat riboti sąnario judesiai. Sisteminio jaunatvinio poliartrito pagrindinis požymis karščiavimas, dažnai atsiranda blyškiai rausvas odos bėrimas. Kiti požymiai: raumenų skausmas, padidėjusios kepenys, blužnis ir limfmazgiai, akių uždegimai bei perikarditas (širdies maišelio uždegimas) ar pleuritas (pleuros uždegimas).

Kas lemia sėkmingą gydymą?

Sėkmingo šios ligos gydymo pagrindas – vaistai, fizioterapija bei ligonių ir jų tėvų mokymas. Sergantys jaunatviniu idiopatiniu artritu vaikai dažniausiai gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo kartu su kitais medikamentais. Vaikų jaunatviniam idiopatiniam artritui gydyti naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo sumažina karščiavimą, sąnarių skausmą ir patinimą, tačiau gali sukelti įvairių nepageidaujamų reiškinių. Antibiotikai dažniausiai skiriami gydymo pradžioje, jeigu įtariamos infekcinės priežastys. Kiti vaistai: kortikosteroidai ir imunomoduliatoriai ir antinavikiniai vaistai: metotreksatas, ciklofosfamidas, aztioprinas ir kt.  Jie dažniausiai skiriami, kai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir hormoniniai preparatai nesumažina sąnarių skausmo ir patinimo.

Svarbi fizioterapija ir medicininė reabilitacija: fiziniai pratimai, įtvarai, šiluminės, elektros, šviesos ir kitos procedūros. Kartu su gydymu vaistais reabilitacija turi būti pradėta kuo anksčiau – normaliam sąnarių lankstumui, raumenų tonusui ir jėgai palaikyti. Reabilitacija leidžia išvengti sąnarių deformacijų arba jas sumažina. Gydymo strategiją ir taktiką gali parinkti tik gydytojas.

Maždaug 50 proc. sergančių vaikų iki pilnametystės nepasveiksta ir jiems būtinas tolesnis gydymas.  Ligos eigą lemia ankstyva diagnozė bei gydymas ir aktyvi tėvų ir kitų šeimos narių pagalba.

Ši liga apsunkina šeimą, tad svarbu išlaikyti ramybę, supratimą ir darną. Fiziškai ir psichologiškai susidoroti su lėtine liga sudėtinga ir suaugusiam žmogui. Dar sunkiau vaikams, kurie nepasiruošę susidurti su ilgalaike, skausmą sukeliančia liga, dažnai ribojančia aktyvumą. Svarbu padėti vaikui įsisąmoninti, kad artritas kol kas neatskiriama jo gyvenimo dalis ir būtina kiek įmanoma lanksčiau prisitaikyti.

Pagal mokslinės Lietuvos ir užsienio literatūros apžvalgą, kurią parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras

One thought on “Artritas – dažna ir gyvenimą gadinanti liga

  • spalio 10, 2016 at 12:05 pm
    Permalink

    Kai teko susidūrti su sąnarių skausmu, tai pilnai suprantu, kaip tai yra nemalonu ir kaip visas tas skausmas, liga gadina gyvenimą.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *