Giliųjų venų trombozė – kaip atpažinti ir išvengti

Venų trombozės metu vena užkemšama trombu, todėl veninis kraujas nebegali laisvai  tekėti. Veninis kraujas teka giliosiomis ir paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis. Paviršinių venų krešuliai nekelia pavojaus gyvybei, nes venų vožtuvai neleidžia trombui patekti į giliųjų venų sistemą. O giliųjų venų trombozė – kai šios kraujagyslės užanka visiškai arba iš dalies, nes jų spindyje susidaro trombas. Krešulio susidarymą venose lemia klasikinė Virchovo triada: pažeistos kraujagyslės sienelės, padidėjęs kraujo krešėjimas ir sulėtėjusi kraujo tėkmė. Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, sukeldamos plaučių emboliją, pažeisti galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles.
Dažniausia yra kojų giliųjų venų trombozė. Jos komplikacijos – plaučių arterijos embolija ir potrombozinis sindromas – itin pavojingos gyvybei ir sveikatai. Lietuvoje nustatoma apie 5 tūkst. giliųjų venų trombozės atvejų ir 2,5 tūkst. žmonių per metus miršta nuo plaučių arterijos embolijos.

Giliųjų kojų venų trombozės riziką didinantys veiksniai:

• amžius;
• nejudrumas;
• nutukimas;
• ilgos operacijos (ypač dubens, apatinių galūnių);
• traumos;
• buvusi giliųjų venų trombozė;
• ilgalaikis gulėjimas, galūnių imobilizacija (daugiau nei 7 dienas);
• nėštumas, pogimdyminis laikotarpis;
• onkologiniai susirgimai;
• venų varikozė (išsiplėtimas);
• kraujo užkrėtimas;
• kraujo sutirštėjimas, netekus organizmo skysčių (priežastys – vėmimas, karščiavimas ir kt.);
• įgimti defektai;
• kontraceptiniai preparatai;
• rūkymas;
• bet kurios kilmės kraujo sąstovis kojose.

Trombozės simptomai

Šios ligos simptomai labai priklauso nuo to, koks kraujagyslės segmentas užkemšamas, nuo kraujotakos. Skausmo intensyvumas gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, trombui užkimšus giliąją šlaunies veną ar didžiosios venos žiotis, koja labai greitai pamėlsta, ištinsta, skauda. Paprastai labai skauda blauzdas, skausmas sustiprėja fizinio krūvio metu. Šiek tiek patinsta galūnės. Gali būti karšta oda, skausmingi raumenys. Jei pažeista tik viena galūnė, gali skirtis abiejų blauzdų apimtis. Liga gali vystytis ir laipsniškai, ir staiga. Tačiau galima ir nejausti jokių pokyčių, be to, dauguma šių simptomų būdingi ir kitoms ligoms. Giliųjų venų trombozę gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus.

Kaip liga nustatoma?

• Matuojama blauzdų apimtis.
• Įvertinimas blauzdų, šlaunų skausmingumas.
• Giliosios kojų venos tiriamos ultragarsu. Atliekamas dvigubas skenavimas dopleriniu režimu – tai padeda įvertinti kraujotakos sutrikimo vietą, aukštį.
• Galima kontrastinė venografija – tai rentgenologinis tyrimas, kuris atliekamas sušvirkštus kontrastinės medžiagos.
• Atliekamas kraujo tyrimas. Kartais atliekami ir kiti tyrimai.

Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti komplikacijų, ypač plaučių arterijos tromboembolijos, riziką. Gali būti taikomas medikamentinis arba chirurginis gydymas. Gydant giliųjų venų trombozę, papildomai gali būti skiriama kompresinė terapija. Koja įvyniojama į kompresinį tvarstį arba užmaunama atitinkamo dydžio kompresinė kojinė. Kompresinę terapiją reikėtų pradėti taikyti kiek įmanoma anksčiau. Ji padeda sumažinti negalavimus ir kojų tinimą.
Jei trombozė negydoma, paprastai išsivysto uždegimas, sutrinka kraujotaka. Dėl to trombozė gali sukelti lėtinį venų nepakankamumą ir atsiranda potrombozinis sindromas.
Potrombozinis sindromas – itin pavojingas gyvybei ir sveikatai. Gali patinti pėda ar koja, atsirasti tempimo ir sunkumo jausmas. Oda ties vidine kulkšnimi gali paruduoti ir atsirasti randelių. Sunkiais atvejais blauzdoje susiformuoja opa, kuri gali pasidaryti lėtinė ir sunkiai gydoma.

Stenkimės išvengti

Profilaktinės priemonės gali žymiai sumažinti trombozės išsivystymo tikimybę. Pirmiausiai būtina koreguoti fizinį aktyvumą, kūno svorį, mitybą. Reikėtų rinktis sveiką maistą ir vengti antsvorio, nes jis yra esminis trombozės rizikos veiksnys.
Labai svarbu reguliariai sportuoti. Bėgiojimas, slidinėjimas, vaikščiojimas su lazdomis, plaukimas ar važiavimas dviračiu – visa tai padeda kovoti su antsvoriu ir stiprinti raumenis. Tiesa, venas neigiamai veikia vadinamieji sunkiosios atletikos elementai: štangos kėlimas, spaudimas, kai keliamas labai didelis svoris. Reikia gerti pakankamai skysčių, ypač karštuoju metų laiku ir skrendant lėktuvu – ne mažiau kaip 1,5 l per dieną. Alkoholiniai gėrimai skysčiams nepriskiriami.
Ilsintis kojas reikia pakelti aukščiau, kad geriau cirkuliuotų kraujas.
Kelionių metu patariama vengti per ankštų drabužių, po priekine sėdyne lėktuve, autobuse ar traukinyje nereikėtų dėti jokio bagažo, kad būtų galima ištiesti kojas. Kelionės metu reiktų pajudėti, atsistoti, atsisėsti. Sėdint  mankštinti pėdas ir kojas, kad suaktyvėtų raumenų darbas. Reikėtų gerti pakankamai skysčių.
Gali būti rekomenduojamos papildomos priemonės, pavyzdžiui, kompresinės kojinės. Jos gerina venų būklę. Vertėtų pasitarti su kraujagyslių chirurgu, kokios kompresinės klasės kojines rinktis. Taip pat pravartu dėvėti specialias kompresines kojines nėštumo metu.

Ką reikia žinoti sergantiesiems venų tromboze?

Fizinis darbas. Pasibaigus ūmiai ligos stadijai, galima dirbti fizinį darbą – pagal savijautą. Reikėtų vengti per didelės įtampos. Gausiai prakaituojant, dirbant arba po darbo, reikėtų gerti pakankamai vandens, sulčių arba kitų nealkoholinių gėrimų, kad būtų atkurta skysčių pusiausvyra organizme.
Sportas ir fizinis aktyvumas. Galimas lengvas fizinis aktyvumas. Nustačius venų trombozę ir pradėjus gydymą, rekomenduojama judėti pagal savijautą (reikėtų nutraukti pratimus, pajutus kojų skausmą, sunkumą ir diskomfortą). Rekomenduojama plaukioti. Nederėtų ilgai gulėti lovoje, nes tai skatina trombų susidarymą.
Rūkymas. Rūkymas yra trombozės rizikos veiksnys, todėl jo reikėtų atsisakyti! Be to, rūkymas mažina kai kurių vaistų poveikį.

Mityba. Vartojant kai kuriuos vaistus gali atsirasti apribojimai tam tikriems maisto produktams.

Pirtis. Pirtyje lankytis galima, tačiau patartina vengti labai karštų pirčių ir nebūti jose ilgai. Išėjus iš pirties, svarbu išgerti skysčių. Patariama vengti karštų vonių, saunų, nereikėtų ilgai būti saulėje nejudant. Prausimąsi vertėtų užbaigti šaltu dušu, nukreipiant srovę tiesiai į kojas.

Informaciją pagal įvairią literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė