Kada nebebus rizikuojama sergančiaisiais pavojinga širdies liga

Prieširdžių virpėjimu suserga vis daugiau žmonių ir vis jaunesnių, ir visiems jiems gresia sunkiausia šio ligos komplikacija – insultas. Tačiau efektyvūs vaistai, galintys padėti jos išvengti, daugumai neprieinami – dėl griežtos kompensavimo tvarkos. Žmonės gydomi septintą dešimtmetį egzistuojančiais vaistais, kurie gali ne tik nepadėti, bet ir kelia daug rūpesčių. Kompensuojant senus vaistus, taupoma, bet ar tikrai sutaupoma – insultas, kurį gali patirti net 80 proc. prieširdžių virpėjimu sergančių žmonių, sukelia sunkią negalią, o tokių žmonių priežiūra valstybei kainuoja daug brangiau nei modernūs, efektyvūs vaistai. Apie tai kalba specialistai.

Prieširdžių virpėjimas – greitas kelias į insultą
„Prieširdžių virpėjimas yra šių laikų išsivysčiusių šalių gyventojų epidemija, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja dr. Jūratė Barysienė. – pasaulyje serga 3 proc. suaugusių ir kas ketvirtas vyresnis kaip 40 metų rizikuoja jį patirti.“

Prieširdžių virpėjimas yra labai pavojinga liga, nes dažniausia jos komplikacija – insultas. „Kasmet insultą patiria 10–12 tūkst. Lietuvos žmonių, o nuo šios ligos kasmet miršta 6 milijonai, – po žmogų kas 6 sekundes.“, – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuroreabilitacijos skyriaus vadovas prof. dr. Raimondas Savickas.

Prieširdžių virpėjimas – tai neritmiškas prieširdžių susitraukimas, kai prieširdžiai virpa tankiau nei įprastai. Tuomet kraujas prieširdžiuose teka lėtai, sūkuriuoja ir iš jų nepašalinamas taip, kaip turėtų, todėl ima formuotis krešuliai. Su krauju gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur teka arterinis kraujas, – kojas, rankas, inkstus, blužnį. Dėl to ligoniui gali tekti amputuoti galūnes. Jei užkemša inkstų kraujagysles, gali prireikti hemodializės.

„Blogiausia, – ir taip atsitinka 80 proc. atvejų, – kai krešulys nukeliauja į smegenis ir ten užkemša kraujagyslę. Kraujotakos netekusi smegenų dalis žūsta per kelias minutes“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. dr. Audrius Aidietis.

Profesoriaus teigimu, prieširdžių virpėjimas – dažniausias širdies ritmo sutrikimas, o insulto riziką jis padidina 5–6 kartus. Maždaug ketvirtadalis išeminį insultą patyrusių žmonių numiršta per mėnesį, dar 25 proc. – per metus. Iš likusių gyvųjų apie 60 proc. lieka neįgalūs ir yra priklausomi nuo aplinkinių.

Galima efektyviai gydyti moderniais vaistais
„Tokiems pacientams labai svarbu vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus“, – teigia prof. A. Aidietis.
Pas mus dažniausiai ligoniai gydomi prieš beveik 70 metų sukurtu varfarinu, tačiau ne visiems jie sureguliuoja kraujo krešėjimą. Mat šis vaistas reaguoja su kitais ir netgi maistu. Šeimos gydytojas Vitalijus Morozovas teigia, kad, pavyzdžiui, vasarą ligoniams tenka skirti didesnę vaisto dozę, nes jie valgo daugiau daržovių ir gauna daugiau vitamino K. O varfarinas kaip tik turi mažinti vitamino K kiekį kraujyje.

Varfariną vartojantys žmonės turi mažiausiai kartą per mėnesį tikrintis kraują, kad būtų nustatyta tinkama vaisto dozė, – jei vaistas veiks per silpnai, kils rizika patirti insultą, jei per stipriai, žmogus gali nukraujuoti. Kraujuoti gali į gyvybiškai svarbius vidaus organus.

Šių problemų išvengia žmonės vartojantys modernius vaistus – geriamuosius naujos kartos antikoaguliantus. Suvartojęs gydytojas skirtą dozę žmogus gali būti ramus dėl kraujo krešėjimo. Šie vaistai rinkoje atsirado 2010-aisiais. Dabar turime 4 šios grupės skirtingų kompanijų vaistus.

Gyvybiškai svarbius vaistus delsiama kompensuoti
Deja, geriamieji naujos kartos antikoaguliantai yra brangesni už varfariną. Vis dėlto visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Bulgariją, šie inovatyvūs vaistai kompensuojami, nes yra ne tik efektyvūs, bet ir taupo sveikatos sistemos lėšas –nebereikia daugybės tyrimų, o gydytojams stebėti kitus ligonio vartojamus vaistus, bet svarbiausia, kad yra mažesnis pavojus, jog pacientas patirs insultą ir taps neįgalus.

„Dabar naujos kartos antikoaguliantus gydytojai gali skirti tik tiems, kuriems varfarinas nepadėjo 3–6 mėnesius. Jie kas keturias savaites būtinai turi atlikti kraujo krešumo tyrimus. Praleidus vieną tyrimą, viską reikia pradėti nuo pradžių“, – sako prof. A. Aidietis. Jo teigimu, neretai pacientams paprasčiau už savus pinigus nusipirkti vaistų negu sulaukti, kad juos kompensuotų.

Šeimos gydytojas V. Morozovas pastebi, kad varginamus lėtinio prieširdžių virpėjimo žmones gydo šeimos gydytojai, tačiau naujųjų antikoaguliantų jie skirti negali – turi siųsti pacientą pas kardiologą, o pacientai, kuriems reikia kardiologo konsultacijos, pas jį pakliūti negali.

Šalies medicinos specialistai, kurių pacientams reikia naujų vaistų, ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, nes naujųjų antikoaguliantų skyrimo tvarka per griežta, ir prašė tikslinti skyrimo sąlygas. Specialistų manymu, tikslingiausia būtų, jei naujieji antikoaguliantai iš karto būtų kompensuojami turintiesiems didesnę riziką patirti insultą.

Deja, ir pastarąjį kartą Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija tokį prašymą svarsčiusi rugsėjo 5 d. nieko nepakeitė, nes Valstybinė ligonių kasa informavo, kad tam nėra finansinių galimybių.

Po insulto neretai tampama valstybės išlaikytiniais

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas prof. Raimondas Savickas sako, kad dėl insulto daug žmonių lieka neįgalūs –paralyžuoti, turi kalbos, regos sutrikimus, ir tampa priklausomi nuo aplinkinių. Daugelio tyrimų duomenimis, vos penktadalis po galvos smegenų insulto grįžta į darbą – kiti lieka našta visuomenei.

Prof. R. Savicko įsitikinimu, to būtų galima išvengti prieširdžių virpėjimą laiku ir tinkamai gydant. „Kai ligoniai patenka į reabilitaciją, su jais dirba net 10 specialistų komanda. Ligonių kasos kompensuoja tik 2 mėnesius reabilitacijos, tačiau žmogui atsigauti gali pririekti 3–5 metų. Nemažai jų tampa valstybės išlaikytiniais“, – teigia profesorius.