Kada tonziles reikia šalinti?
Stiprus gerklės skausmas, aukšta temperatūra, siaubingai ryklę raižantis kiekvienas kąsnis – tipiniai tonzilių uždegimo, dažnai vadinamo angina, simptomai. „Tonzilės saugo organizmą nuo virusų ir bakterijų, bet kartais tampa mūsų priešu. Jos padidėja dėl infekcinių ligų ar genetinių faktorių, tada gali sukelti stiprų knarkimą, rijimo skausmus, nemalonų burnos kvapą ir net sutrikdyti sąkandį,“ – teigia Estetinės chirurgijos centro otorinolaringologas Tomas Balsevičius.
Saugo ar kenkia?
Sulaikydamos į ryklę patenkančius virusus ir bakterijas, tonzilės apsaugo organizmą. Kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių apsaugą ir šios „suserga“ pačios, o liga smogia iš pasalų. „Ūminio tonzilito požymiai: stiprus gerklės skausmas, aukšta temperatūra, sunkus rijimas bei bendras silpnumas, liga gydoma antibiotikais. Nors vyrauja nuomonė, kad šalinti tonzilių skubėti nereikia, nes ligos tuomet keliauja į bronchus ar plaučius, visgi trys ar keturios anginos per metus, gydomos antibiotikais – rimta priežastis pagalvoti apie šalinimą, – teigia LOR specialistas T. Balsevičius. – Po tonzilektomijos operacijos, pašalinus gomurines tonziles, anginos nebesikartoja, išnyksta komplikacijų ( pūlinių, sąnarių ar inkstų uždegimo, sepsio) rizika.“
„Devynis kartus pamatuok ir tik tada nuspręsk“ – sako liaudies patarlė. Atlikus ne vieną tyrimą, gydytojas paprastai paskiria vaistus ir imuniteto stiprinimą: daugiau mankštintis, sportuoti, sveikai maitintis ir atsisakyti žalingų įpročių. „Operuoti niekada neskubame, tačiau chirurginis gydymas neišvengiamas, jei tonzilitas lėtinis, atsirado miego apnėja, persirgus paratonziliniu pūliniu ar įtariant piktybinę ligą – tonzilės auglį,“ – sako gydytojas.
Dėl knarkimo gali būti kaltos tonzilės
Jei pasidarė sunku kvėpuoti ar ryti maistą, patariama kreiptis į gydytoją. Lėtinės infekcijos ar genetinių faktorių nulemta tonzilių hipertrofija nustatoma ne tik suaugusiesiems, bet ir apie 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
Pirmasis ligos simptomas – garsus knarkimas. Nors knarkimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių ar ligų (viršsvorio, cukrinio diabeto ar hipotireozės), dažniausi kaltininkai gomurinių tonzilių ar liežuvinės tonzilės hipertrofija. „Knarkimas nėra liga, kol jis nesukelia socialinių problemų ar kvėpavimo pauzių miegant. Stipriai knarkiantis sutuoktinis neretai miega atskirai, kad netrukdytų artimiesiems. Kyla nepatogumų nakvojant svečiuose ar komandiruočių metu. Sunerimti reikėtų, jei žmogus ne tik knarkia, bet atsiranda kvėpavimo pauzės (obstrukcinė apnėja). Tuomet vis dažniau jis pabunda nepailsėjęs, visą dieną jaučiasi mieguistas, sumažėja darbingumas ir padidėja irzlumas,“ – sako specialistas. Pasak T. Balsevičiaus, dėl kvėpavimo per burną, gali vystytis netaisyklingas sąkandis.
Nors tonzilitui turi įtakos bakterinės infekcijos, deja, vaistai mažai veiksmingi. Ilgai gydantis antibiotikais, simptomai išnyksta tik 30 proc. pacientų.
Dėl knarkimo gydymo moterys susirūpina anksčiau
Tyrimais nustatyta, jog nuolat knarkia apie 40 proc. vyrų ir apie 20 proc. moterų. Anot T. Balsevičiaus, dėl šios problemos moterys kreipiasi dar ir dėl psichologinių priežasčių. Vyrai knarkimą dažnai suvokia kaip savaime suprantamą dalyką, tad jie susigriebia tik tuomet, kai ima kamuoti nuolatinis nuovargis ir mieguistumas.
„Kvėpavimo takų susiaurėjimo vietai nustatyti pirmiausia atliekamas endoskopinis tyrimas. Įvertinama tiek nosies ir gerklės, tiek gerklų anatomija bei polinkis į susiaurėjimą. Planuojant knarkimo gydymą,būtinas polisomnografinis tyrimas, kurio metu stebimas žmogaus kvėpavimas miegant, ar nėra kvėpavimo pauzių. Šie tyrimai leidžia nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo taktiką,“ – aiškina gydytojas.
Jeigu nėra ryškaus ryklės audinių susiaurėjimo bei kvėpavimo pauzių, atliekamos punkcijos specialiu elektrodu tam tikrose ryklės audinių vietose. Vos kelioms valandoms praėjus po operacijos, jau galima vykti namo. Tačiau, jei liga sunki ir nustatyti kvėpavimo sutrikimai miegant, atliekamos ryklės plastikos operacijos, kai gali būti šalinamos gomurinės tonzilės. Pooperacinis laikotarpis trunka maždaug savaitę, reikalinga švelnaus maisto dieta.
„Iš pažiūros nedidelės problemos sprendimas dažnai palengvina paciento socialinį gyvenimą, netgi santykius su partneriu. Labai svarbu išsiaiškinti knarkimo priežastį, nes daugeliu atvejų tai yra liga, kuri negydoma gali sukelti daugybę problemų ir sveikatos komplikacijų,“ – sako T. Balsevičius.
