Kodėl duona tinka ne kiekvienam
Vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine, alergine liga, kai organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis jų išsigelbėjimas – atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.
Sveikos gyvensenos specialistė, „Livinn – sveiki produktai“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė pastebi, kad egzistuoja lengvesnė šios ligos forma, kai netoleruojami tik kviečiai. Tuomet dar galima vartoti rugius ir įprastą duoną. Tačiau kitu atveju alergiją sukeliančius javus reikia keisti grūdinėmis kultūromis be glitimo – ryžiais, kukurūzais ir soromis. Grūdus galima keisti į juos panašius produktus: grikius, bolivines balandas ir burnočius. „Sunkiausia be glitimo pagaminti skanius kepinius: duoną, pyragą, sausainius“, – pažymi Guoda Azguridienė.
Kaip atpažinti celiakiją ir kaip jos išvengti
Celiakija – paveldima liga. Tačiau jos požymiai atsiranda tik tuomet, kai žmogus suvalgo kviečių, rugių ar miežių – iki tol susirgti neįmanoma. Ja lengvai suserga vaikai, ypač jei jie anksti pradedami maitinti glitimo turinčiais mišiniais. Todėl kuo ilgiau derėtų maitinti vaiką motinos pienu. Glitimo netoleravimas yra antra pagal dažnį maisto liga po laktozės netoleravimo.
Simptomai – labai individualūs ir skirtingi: vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, sunkumo jausmas, skrandžio skausmas, svorio kritimas, sulėtėjęs augimas, nuovargis, plaukų slinkimas, odos bėrimas bei niežėjimas. Didelė dalis sergančiųjų apie savo ligą net nežino.
Tačiau celiakija nėra vien tik nereikšmingas virškinamojo trakto sutrikimas – jos negydant gali išsivystyti ir kur kas rimtesnės ligos, pavyzdžiui, – anemija, diabetas, artritas, sklerozė, Alzheimeris, įvairios autoimuninės ir nervų sistemos ligos. Vaistų nuo šios ligos nėra, ji neišgydoma – reikia tiesiog apriboti maisto produktų su glitimu vartojimą.
Mityba be glitimo – liga ar mada?
Glitimo dažnai atsisako ne tik sergantieji celiakija, bet ir dietos besilaikantys sveikos gyvensenos propaguotojai. Jei ryšitės gyventi be glitimo, negalėsite vartoti ne tik visų grūdinių kultūrų, įprastinės duonos, klasikinių makaronų ir miltinių gaminių, bet ir alaus, sojų padažo ir populiarių greitai paruošiamų sriubų. Jei liga sunkesnė, netoleruojami netgi glitimo pėdsakai, tad būtina atidžiai skaityti etiketes ir vengti produktų, kuriuose gali būti priemaišų, pavyzdžiui, dėl grūdų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų.
Užsienio žvaigždės pamėgo ir išpopuliarino beglitiminę dietą, kuri gali pagerinti savijautą ir sumažinti juosmens apimtis. Nors atsisakyti javų tampa madinga, visgi kasdienėje mityboje reikėtų stengtis vartoti kuo įvairesnių rūšių grūdus ir geriausia, kad jie būtų ne rafinuoti, o pilno grūdo.
Tačiau iš tiesų sergantiems – tai ne žaidimas, o nuolatinė mitybos kontrolė ir papildomi mitybos sunkumai, ypač sudėtingi ir sunkiai suprantami vaikams. Kasdienis gaminimas gali tapti iššūkiu, nes Lietuvos prekybos centruose rasti produktų be glitimo nėra lengva.
Esate alergiški glitimui? Būkite atsargūs!
Glitimo netoleruojantys žmonės turi nuolat išlikti budrūs – ir apsipirkdami prekybos centre, ir užsisakydami maistą restorane, ir netgi besinaudodami bendrais buities prietaisais. Jeigu skrudintuve buvo skrudinta kvietinė duona ir prietaisas nebuvo gerai išvalytas, jums skrudinant savo riekę, į ją gali patekti glitimo. Vis dėlto užsienyje atsiranda vis daugiau kavinių ir restoranų, siūlančių ir patiekalus be glitimo. Deja, kartais maisto pramonės korporacijos tuo piktnaudžiauja, pavyzdžiui, JAV, kur celiakijos problema yra labai opi, o mada „be glitimo“ labai populiari, net vandens buteliukai žymimi „Gluten free“ (be glitimo) ženklu, nors vanduo natūraliai glitimo turėti negali.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas, produktus ženklu „be glitimo“ galima žymėti, kai glitimo juose yra ne daugiau 20mg/kg, o rašyti „labai mažai glitimo“ galima tik tuo atveju, kai jo kiekis neviršija 100 mg/kg. Taip pat galimas specialus žymėjimas – perbraukta kviečio varpa.