Kodėl lėtinį skausmą reikia gydyti?

Gydytojas Andrius BubliauskasMedicinos tėvo Hipokrato žodžiai „Sedare dolorum opus divinum est“ (Skausmo malšinimas yra dieviškas darbas) iki šiol prasmingi. Nors medicina nuo Hipokrato laikų pasikeitė, skausmą įveikti nėra lengva. Pasak Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos skausmo gydytojo anesteziologo reanimatologo Andriaus Bubliausko, taip yra ir dėl to, kad kiekvieno žmogus yra unikalus, tad vieno metodo visiems nėra.

Skausmas visuomet subjektyvus 

Skausmas dėl audinių pažeidimo visuomet subjektyvus, o jo pažinimo evoliucija praėjo ilgą kelią. 2001 m Europos Parlamente Briuselyje priimta lėtinio skausmo deklaracija, kurioje teigiama: „Nors ūminis skausmas pagrįstai laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, lėtinis ir pasikartojantis skausmas yra  specifinė sveikatos priežiūros problema, savarankiška liga“. 2004 metų deklaraciją pripažino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Lietuvoje lėtinis neonkologinis skausmas kamuoja apie 20 proc. suaugusiųjų, iš kurių 69 proc. moterų. Onkologinį skausmą kenčia 20-50 proc. sergančiųjų, o ligai išplitus – net 75-80 proc. Pasaulyje kasdien nuo onkologinių ligų sukelto skausmo kenčia 4 milijonai žmonių, Lietuvoje – apie 4 tūkstančiai.

Pasak specialisto, dažniausi nugaros apatinės dalies ir sąnarių lėtiniai skausmai, taip pat dažnas galvos skausmas, diabetinės neuropatijos, ŽIV sukeltas lėtinis skausmas.

Gyventi, kasdien jaučiant skausmą, išties sunku. Dėl skausmo mažėja fizinis aktyvumas, socialinis aktyvumas, sutrinka miegas, blogėja santykiai šeimoje, penktadalis suserga depresija, 17 proc. kenčiančiųjų kyla minčių apie savižudybę.

Skausmas – savarankiška liga 

Lėtinis skausmas apibūdinamas kaip besitęsiantis ilgiau nei 3 mėnesius ar nesibaigiantis, sugijus pažeistam audiniui, ilgainiui tampa savarankiška liga. Anesteziologas-reanimatologas teigia, jog be skausmo pojūčio sutrinka emocijos, blogėja atmintis, atsiranda nuovargis, nerimas, sutrinka poilsis ir veikla. Apie 60-70 proc. pacientų į gydymo įstaigas kreipiasi būtent dėl skausmo. Atsižvelgiant į jo intensyvumą, būtina pradėti gydyti nedelsiant, ypač jei jis stiprus ar nepakeliamas.

Į skausmo kabinetą vis dažniau užsuka jauno ir darbingo amžiaus žmonės, kuriems lėtinis skausmas sutrikdo kasdienę veiklą. Jiems yra daugiau galimybių padėti, nes ligos sukelti pokyčiai nebūna dideli.

Gydymo metodai skiriasi

Anesteziologas-reanimatologas sako, jog visai numalšinti skausmo gali ir nepavykti, tačiau galima jį sumažinti. Deja, nėra vieno universalaus vaisto ar gydymo metodo. Dažnai skausmo gydytojui tenka derinti gydymą vaistais su kitomis procedūromis.

Jauną specialistą džiugina tai, jog  artimiausiu metu planuojama įsigyti echoskopą, su kuriuo galės teikti šiuolaikiškas paslaugas. Skausmo, ypač lėtinio, gydymas pradedamas fizioterapija, psichoterapija, muzikos terapija ir kt. Bet, anot A. Bubliausko, vis tiek pagrindinė skausmą malšinanti priemonė yra vaistai.

Vaisto nuskausminamas poveikis yra individualus, dažnai kas padeda vienam, gali visai nepadėti kitam. Taip pat labai svarbus skausmo malšinimas pakopomis, kai naudojami keli vaistai ar vaistų deriniai. Juos būtina vartoti būtent taip, kaip nurodė gydytojas. Dažnai skiriami medikamentai, kurie neturi nieko bendro su nuskausminamuoju poveikiu, tačiau būtent dėl jų gydymas efektyvus. Tik neretam pacientui tai sukelia abejonių.

Gydant nepakeliamą skausmą, skiriami stiprūs analgetikai, opioidai. Skausmo gydytojas pastebi, jog kartais pacientai bijo priprasti prie  vaistų ar šalutinio jų poveikio ir pradeda juos vartoti nereguliariai. Deja, skausmas – daug didesnė žala, nei nepageidaujamas vaistų poveikis.

Invazinis skausmo gydymas – skausmo malšinimas anesteziologinėmis procedūromis paprastai derinamas su kitais, gydymu vaistais. Tinkamai skirtas invazinis gydymas paprastai būna veiksmingas, tačiau dažniausiai nėra ilgalaikis, todėl procedūras tenka kartoti.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*