Kodėl nedera atsisakyti angliavandenių?

Dažnai girdime, kad mityboje reiktų siekti pusiausvyros, tačiau kaip tai padaryti? Natūropatinės mitybos ekspertė Tautvilė Šliažaitė-Miller primena subalansuotos mitybos principus – be kraštutinumų, kad nestokotume reikalingų maisto medžiagų ir gerai jaustumėmės.

Ryte – angliavandeniai, vakare – baltymai

Šliažaitė-Miller sako, kad mitybos balansą gali padėti pasiekti kelios paprastos taisyklės: „Per dieną turėtume suvartoti mažiausiai 5 kumščio dydžio porcijas daržovių ir vaisių. Kiekvieno valgymo metu reiktų gauti baltymų. Taip pat rekomenduočiau tris keturis kartus per savaitę valgyti žuvies, rinktis viso grūdo dalių produktus, vengti perdirbtų produktų.“

„Ryte turėtume gauti angliavandenių ir baltymų, į pietų meniu įtraukime daržovių, per vakarienę svarbu gauti baltymų, o angliavandenių galime suvartoti mažiau. Sveika mityba nereiškia ilgų valandų prie puodų. Pavyzdžiui, duonos gabaliukas, silkė ir rauginti kopūstai – greiti ir maistingi pietūs“, – sako natūropatinės mitybos specialistė.

Nenaudinga maisto produktų įvairovė

Šliažaitė-Miller sako, kad kiekvienos grupės produktai turi skirtingų maisto medžiagų, todėl svarbi įvairovė: „Pavyzdžiui, mėsa – baltymų šaltinis. Duona – angliavandenių ir skaidulų šaltinis, tačiau nė vienas šių produktų neturi vitamino C, kuris svarbus imuninei sistemai. Dėl to į mitybą privalome įtraukti vaisių ir daržovių.“

Mitybos specialistė pastebi, kad tam tikrų maisto produktų atsisakymas tampa savotiška mada, tačiau nepataria siaurinti mitybos raciono, jei tai nėra būtina. „Jei organizmas netoleruoja kurių nors   produktų, būtina žinoti, kuo juos pakeisti, kad gautumėte visų reikiamų maisto medžiagų“, – sako mitybos specialistė.

Mitai, kuriais nereikia tikėti

Pasak T. Šliažaitės-Miller, žmonės bijo angliavandenių – neva jie nenaudingi, nuo jų auga svoris. „Atsisakydami duonos, kokybiškų makaronų ar kitų angliavandenių šaltinių, negausime energijos ir norėsime saldumynų. Pacientams dažnai kartoju, kad duonos gabalėlis visada bus geriau nei pyragėlis“, – teigia mitybos specialistė.

Anot mitybos specialistės, ieškant sveikesnių produktų dažnai perskaitomi tik keli akį traukiantys teiginiai. Užrašai „be glitimo“, „be cukraus“, „be mielių“ ir kiti ne visada reiškia, kad produktas sveikesnis.

„Jei ant duonos pakuotės užrašyta „be mielių“, atkreipkite dėmesį, kad produktas – be kepimo mielių, nes su raugu kepama duona turi natūralių mielių. Duonos sudėtyje esančios mielės – natūralus ingredientas, dėl kurio duona minkštesnė, puresnė ir lengvesnė. Bijoti mielių nereikia, nes gyvosios mielės žūsta aukštoje temperatūroje. Taigi renkantis produktus svarbiausia skaityti etiketes ir vertinti visumą“, – sako bendrovės „Vilniaus duona“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė.

Šoblinskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad dabar populiarios duonos be pridėtinio cukraus, tačiau primena, kad kepant duoną, net nenaudojant pridėtinio cukraus, apie 2 g jo neišvengiamai gaunama iš miltų.

Renkantis duoną specialistė pataria vertinti ne tik ant pakuotės esančius užrašus, bet ir skaidulinių medžiagų kiekį: „Rekomenduočiau rinktis duoną, kurios 100 g yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų. Dar geriau, jei 100 g duonos skaidulinių medžiagų yra 6 g ir daugiau.“

„Produkto sudedamosios dalys nurodomos pagal svorį mažėjančia tvarka. Tai reiškia, kad pirmojo ingrediento gaminyje daugiausia, o paskutinio – mažiausia. Jei ieškote ruginės duonos, vadinasi, sudėtyje rugių grūdų produktai turėtų būti nurodyti etiketės pradžioje“, – sako S. Šoblinskienė.

Produktai, kurios reikėtų apriboti

„Siūlyčiau apriboti saldumynus, pridėtinį cukrų. Manau, kad desertus turėtume valgyti tik palepindami save, bet ne po kiekvieno valgio ir ne kasdien. Pagrindinis patiekalas turėtų būti ne tik maistingas, bet ir skanus – kaip desertas.“

Šliažaitės-Miller teigimu, taip pat reikėtų atsisakyti valgomosios druskos arba vartoti jos mažiau, rinktis jūros arba Himalajų druską, nes ją organizmas geriau toleruoja. Taip pat reikėtų riboti produktus, kuriuose daug maisto priedų, dirbtinių saldiklių, skonio stipriklių.

„Vertėtų atsisakyti arba mažai vartoti gazuotų gėrimų ir sulčių. Naudingiau suvalgyti vaisių, o ne išgerti jo sulčių“, – pataria T. Šliažaitė-Miller.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *