Kovoje prieš vėžį kiekvienas galime daug

Vėžys- kaip galime padėti sauLietuvoje vėžiu serga 3 proc. gyventojų, todėl  šiandien svarbu kalbėti apie aktualią problemą viešai, kad kuo daugiau žmonių išgirstų apie galimybes išvengti vėžio arba anksti jį nustatyti.

„Kiekvienas galime realiai sumažinti  individualią  vėžio riziką, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. –  Pasirinkdami sveiką gyvenimo būdą, sveiką maistą ir gėrimus, nepradėdami arba mesdami rūkyti, būdami fiziškai aktyvūs gerokai pagerinsime savo sveikatą. Pavyzdžiui, yra įrodyta, jog metus rūkyti vidutiniame amžiuje rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja 60 proc. .“

Profesorius sako,  jog  antsvoris ar nutukimas  padidina riziką susirgti žarnyno, krūties, gimdos, kiaušidžių, kasos, stemplės, inkstų ir tulžies pūslės vėžiu. „Įrodyta, jog daugiau nei trečdalio vėžio atvejų galima išvengti laikantis sveikos mitybos principų, išlaikant normalų kūno svorį ir išliekant fiziškai aktyviems,“ – sako prof. F. Jankevičius.

„Gydymo prieinamumas kartu su ankstyvąja vėžio diagnostika pastaraisiais metais tapo ypač svarbiu vėžio kontrolės elementu, – teigia prof. F.Jankevičius. – Kad kiekvienam susirgusiam vėžiu Lietuvos gyventojui būtų prieinamas standartinis vėžio gydymas padėti turėtų Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota „žaliųjų koridorių“  sistema tose gydymo įstaigose, kuriose teikiamos onkologinės paslaugos.“

Vėžiu serga šimtas tūkstančių Lietuvos gyventojų

„Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių  gyvena su vėžio liga, t.y. ja serga apie 3 proc. mūsų šalies gyventojų.  Kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų sergančiųjų, vyrai serga šiek tiek dažniau nei  moterys“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.

Dažniausia onkologinė liga Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, tarp moterų išlieka krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys. Tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje tebepirmauja plaučių vėžys, ši liga sudaro 17 proc. mirčių  nuo onkologinių ligų.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, daugiau nei 23 tūkst. žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvena 10 ir daugiau metų. Palyginkime – prieš dešimtmetį Lietuvoje su vėžio liga gyveno apie 70 tūkstančių, iš kurių 13 tūkstančių  gyveno 10 ir daugiau metų.

„Didėjantis onkologinių ligonių skaičius šalyje, viena vertus, rodo gerėjantį išgyvenamumą, kita vertus, rodo problemų, su kuriomis šiomis dienomis susiduria sveikatos priežiūros sistema, masto didėjimą, – sako NVI vyriausioji mokslo darbuotoja dr.  Giedrė Smailytė. – 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančiųjų reiškia, kad tokiam skaičiui  žmonių ligos pradžioje yra reikalingos diagnostikos ir gydymo paslaugos, vėliau – nuolatinė stebėsena.“

“Šiandien turime šimtatūkstantinę onkologinių pacientų bendruomenę, o po dešimties metų pagal naujų vėžio atvejų skaičiaus didėjimo tendencijas sergančiųjų mūsų šalyje bus 130 tūkstančių, – pritarė epidemiologei Pagalbos onkologiniams ligoniams valdybos narys Gediminas Žižys. – Tokiai situacijai turi būti pasirengusi Lietuvos sveikatos apsaugos sistema.”

Mūsų šalyje gyvenančių vyrų, kuriems nustatyta priešinės liaukos diagnozė, skaičius metų pabaigoje viršijo 19 tūkst., o moterų, sergančių krūties vėžiu, skaičius buvo 13,5 tūkst.

Pažymėtina, kad susirgusiųjų šiomis ligomis 5-erių metų išgyvenamumo rodikliai taip pat santykinai dideli – siekia beveik 100 proc. esant priešinės liaukos vėžiui ir 74,1 proc. esant krūties vėžiui. Be šių lokalizacijų, išgyvenamumas 70 proc. ribą viršija tik sergančiųjų lūpos ir skydliaukės vėžiu, odos melanoma, vyrų – sėklidžių vėžiu, moterų – gimdos kūno vėžiu.

Lietuvoje vykdomos keturios profilaktinės patikros programos:

25–60 m. amžiaus moterys kviečiamos  dalyvauti  gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. Pagal šią programą nemokamai 1 kartą kas 3 metus  galima nemokamai pasitikrinti  dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio.

50–69 m. moterys amžiaus kviečiamos dalyvauti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programioje.  Pagal šią  programą nemokamai 1 kartą kas 2 metus galima atlikti mamografijos tyrimą.

Vyrai kviečiami dalyvauti  prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. 50–75 m. amžiaus (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų) vyrai  pagal šią programą gali   1 kartą kas 2 metus nemokamai atlikti  PSA lygio kraujyje tyrimą.

Vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje kviečiami dalyvauti tiek moterys, tiek vyrai  50–74 m. amžiaus. Pagal šią  programą  1 kartą kas 2 metus galima atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą.

Pagal Vasario 4 d. LR Seime įvykusios spaudos konferencijos medžiagą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*