Nepagrįstos skausmo baimės trukdo laiku pričiupti ligą

Medikai pastebi, kad vis daugiau žmonių pasiryžta kolonoskopiniams tyrimams, tačiau pačios procedūros dar baiminasi. „Sklandančios kalbos, kad kolonoskopijos tyrimo metu žmonės patiria siaubingus skausmus, net prilygstančius  gimdymo, laužtos iš piršto. Naudojantis šiuolaikine įranga pacientai tikrai nepatiria skausmo, gal tik kelis nemalonius pojūčius – tokius kaip pilvo pūtimas”, – sako Kauno klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriaus abdominalinis chirurgas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas Saulius Bradulskis.

– Kolonoskopijos tyrimas pripažįstamas viena efektyviausių priemonių nustatyti ir priešvėžinius pokyčius, ir ankstyvos stadijos ligą, bet daugelis šio tyrimo vengia dėl skausmo baimės. Ar iš tikrųjų labai skauda?
– Visai ne. Tą galiu pasakyti pridėjęs ranką prie širdies. Žinoma, visi esame skirtingi ir nemalonių pojūčių gali būti, bet tikrai ne skausmo.Tiesa, jei žmogus apkūnesnis tyrimas praeina lengviau, jei prakaulesnis, nemalonių pojūčių daugiau. Bet daug kas priklauso nuo tyrimą atliekančio specialisto.  Geras specialistas žino, kad šio tyrimo metu su pacientu reikia elgtis švelniai, kalbėtis. Teigiama, kad kolonoskopijos tyrimas kur kas mažiau skausmingas ar nemalonus nei gastroskopijos. O visos baimės dažniausiai psichologinio pobūdžio. Po tyrimo paklausiu pacientų, ar išties reikėjo taip bijoti. Dauguma jų sako, kad baiminosi be reikalo

– Ar tyrimas gali būti atliekamas dalinėje nejautroje?
– Pacientui pageidaujant tyrimas atliekamas naudojant sedaciją (dalinę nejautrą), nes daliai žmonių net prisilietimas prie šios vietos sukelia diskomfortą. Po profesionaliai atlikto tyrimo dažniausiai ir netaikant nejautros praėjus 15-20 minučių pacientas jaučiasi kaip ir prieš tyrimą. Jungtinėse Amerikos Valstijose rekomenduojama šio tyrimo metu neskirti nei nejautros, nei nuskausminamųjų. Jei tyrimas atliekamas taikant narkozę, didėja įvairiausių komplikacijų tikimybė, be to, ir pasiruošti kur kas sudėtingiau. Gydytojas parenka konkrečiam žmogui geriausią būdą- ar reikia nuskausminamųjų, ar dalinės nejautros.

– Ligoninėje šis tyrimas atliekamas seniai. Ar pastebite, kad, pavyzdžiui, išplitusių ligų sumažėjo?
– Iš visų tiriamų pacientų maždaug iki 40 procentų nustatomi patologiniai pokyčiai. Pavyzdžiui, polipai, kurie privalomai operuojami, nes būtina užkirsti kelią storosios žarnos vėžiui. Uždelstų ligos atvejų pastaruoju metu mažėja. Todėl visiems skeptikams, kurie abejoja šios programos efektyvumu galiu pasakyti, jog jie klydo, nes dabar liga pričiumpama kur kas anksčiau ir išvengiama skausmingų pasekmių. Tiesa, pacientams, kurie vis dar nesiryžta atlikti šio tyrimo, o nuo penkiasdešimties tai reikėtų padaryti visiems, galiu pasakyti tik tiek – kai skaudės, bus per vėlu ir net chirurgai mažai kuo galės padėti.

Atliekant kolonoskopiją, apžiūrima visa storoji žarna ir jos terminalinė dalis. Praktika rodo, kad įvairių pakitimų randama labai dažnai ir nebūtinai jie onkologiniai – gali būti polipai, gerybiniai navikai. Polipą arba kitą gerybinį naviką rekomenduojama pašalinti, nes jie gali sukelti onkologines ligas. Tokios operacijos atliekamos labai dažnai – per šiuos metus VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje per 160 kartų.