Ruduo – laikas skiepytis nuo gripo

Prasidėjus gripo sezonui vis daugiau kalbama apie būdus išvengti šios nemalonios ir sunkios ligos. Pasaulio sveikatos organizacija skiepus nuo gripo pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo šios ligos ir komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.

Kada geriausia skiepytis nuo gripo?
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad įskiepijus gripo vakciną, reikia mažiausiai dviejų savaičių imuninei apsaugai susidaryti, todėl labai svarbu pasiskiepyti tuo metu, kai sergamumas gripu mažas. Užsikrėtę gripu susergame tik po trijų parų, o skiepo apsauga susiformuoja po dviejų savaičių, todėl pasiskiepiję tuomet, kai aplink daug sergančiųjų, galime susirgti greičiau negu vakcina spės apsaugoti. Spalio – lapkričio mėnesiais sergančiųjų gripu nedaug, todėl tikimybė susidurti su sergančiu žmogumi ir užsikrėsti tikrai maža. Tad šie mėnesiai tinkamiausias laikas pasiskiepyti nuo gripo, juo labiau kad valstybės lėšomis įsigyta sezoninio gripo vakcina šiais metais į gydymo įstaigas pristatyta anksčiau.

Verta skiepytis nuo gripo ir vėliau
Primename, kad nespėjus pasiskiepyti nuo sezoninio gripo tai padaryti galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data nurodoma ant pakuotės. Verta pasiskiepyti nuo sezoninio gripo iki ligos piko arba epidemijos paskelbimo (Lietuvoje dažniausiai gripo epidemija skelbiama vasario – kovo mėnesiais). Rizikos grupių asmenims pasiskiepyti nuo sezoninio gripo naudinga net iki gripo viruso cirkuliacijos pabaigos, nes galima apsisaugoti nuo sunkios ligos formos, komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo arba net išsigelbėti nuo mirties. Atskirais atvejais rekomenduojama skiepytis ir po gripo epidemijos, jeigu keliaujate į šalis, kuriose gripo sezono laikotarpis kitoks negu Lietuvoje.

Primename, kad gripo rizikos grupei priklausantys  žmonės, kaip ir anksčiau, skiepijami sezoninio gripo vakcina valstybės biudžeto lėšomis, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Mat jiems susirgus gripu, ligos eiga gali būti sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, gali prisidėti bakterinė infekcija, paūmėja lėtinė liga, net mirštama.
Gripo rizikos grupėms priklauso:

• nėščiosios;
• 65 m. ir vyresni;
• sergantys lėtinėmis ligomis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, medžiagų apykaitos, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, imunodeficitu), taip pat ir sergantys lėtinėmis ligomis vaikai;
• sveikatos priežiūros specialistai (taip pat ir odontologai);
• gyvenantys socialinėse globos ir slaugos įstaigose (ir vaikų globos įstaigų auklėtiniai).

Apsisaugoti nuo gripo patariama visiems vaikų ugdymo įstaigas lankantiems vaikams bei suaugusiesiems, kurie dirba kolektyvuose, lankosi vietose, kuriose gausu žmonių (prekybos centruose, kultūros renginiuose ir kt.), dažnai keliaujantiems ir kt.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė atkreipia dėmesį, kad geriausia vienu metu pasiskiepyti ne tik nuo gripo, bet ir nuo difterijos/stabligės (vyresni nei 25 m. metų skiepijami valstybės biudžeto lėšomis), pneumokokinės infekcijos ar kitų, profilaktiniais skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų. Dėl sezoninio gripo ir kitų skiepų suderinamumo derėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją