Širdies vožtuvų ydos simptomai ir vystymasis?
Tinkamai negydomos širdies vožtuvų ydos gali labai sutrumpinti gyvenimą ar net atnešti mirtį. Atsitiktinai tokios lemties išvengė penkiasdešimtmetė kaunietė. Moteris nejuto jokių simptomų – įtarimas dėl ligos kilo profilaktinio patikrinimo metu. Pasirodė, kad jai pavojingas gyvybei aortos išsiplėtimas ir vožtuvo yda. Moteris tarsi nešiojo tiksinčią bombą – bet kurią akimirką aorta galėjo plyšti. Dėl to net 80 proc. žmonių miršta iškart. Šiai moteriai laiku atlikta operacija ir dabar ji gali džiaugtis gyvenimu.
Ką verta žinoti apie širdies vožtuvų ligas? Kodėl pavojinga nesigydyti? Kaip gali padėti šiuolaikinė medicina? Pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas širdies chirurgas Aleksejus Zorinas.
– Kokios širdies vožtuvų funkcijos ir kaip atpažinti ydą?
– Širdis – raumeninis organas, kurį sudaro 4 kameros: du prieširdžiai ir du skilveliai. Tarp prieširdžio ir skilvelio yra vožtuvai. Vožtuvai taip pat yra tarp skilvelių ir iš jų išeinančių kraujagyslių. Širdies vožtuvai palaiko reikiamą slėgį širdies ertmėse, jiems atsidarius, kraujas prateka, o užsidarius – nebeteka atgal, t. y. teka viena kryptimi.
Širdies vožtuvų pažeidimai: padidėjęs vožtuvų pralaidumas (nesandarumas) arba jų susiaurėjimas (stenozė) yra širdies yda
– Kodėl vystosi širdies ydos? Kokios dažniausios?
– Dažniausios – aortos ir mitralinio vožtuvų susiaurėjimas arba jų nesandarumas.
Aortos vožtuvo susiaurėjimas arba stenozė – liga, kai dėl amžiaus nulemtų pakitimų, kalcio sankaupų vožtuvuose jie tampa mažiau elastingi, vožtuvo anga siaurėja ir širdžiai darosi sunkiau išstumti kraują. Susidūrusi su pasipriešinimu širdis hipertrofuojasi, t. y. didėja. Panašiai dėl nuolatinės apkrovos didėja svarmenis kilnojančių sportininkų raumenų masė. Be to, didesniam pasipriešinimui įveikti širdžiai reikia daugiau energijos, o deguonies kiekis, kurį gauna širdies kraujagyslės, išlieka toks pat arba net sumažėja dėl prastesnio širdies darbo. Dirbanti sunkų darbą širdis stokoja deguonies. Pirmas simptomas esant aortos vožtuvo stenozei – spaudžiantis širdies skausmas.
Ilgainiui širdies skilvelio raumuo vis sunkiau įveikia padidėjusį pasipriešinimą, jis ima susitraukinėti silpniau, plonėja ir plečiasi. Kartu jis plečia ir kitą – mitralinį vožtuvą. Vystosi mitralinio vožtuvo nesandarumas, todėl kraujas sugrįžta į aukščiau esančią kamerą, t. y. į kairįjį prieširdį, o ilgainiui ir į plaučius. Dėl to kamuoja dusulys. Be to, prieširdžio esančios aktyvios ląstelės verčia širdį susitraukinėti papildomai ir atsiranda prieširdžių virpėjimas, o pacientas skundžiasi širdies permušimu, ritmo sutrikimu.
Kita yda – aortos vožtuvo nesandarumas. Vožtuvas nesugeba išlaikyti kraujo tekėjimo viena kryptimi. Dažnai ši liga vystosi dėl to, kad išsiplečia pradinė aortos dalis. Aortos vožtuvas nesandarus, todėl kraujas į kairįjį skilvelį pateka ir iš kairiojo prieširdžio, ir iš aortos. Taigi šis skilvelis perpildytas ir jo tūris didėja. Žmogaus organizmas geba prisitaikyti. Todėl kairysis skilvelis labai gerai prisitaiko prie lėtai didėjančio tūrio. Tačiau ilgainiui plečiasi širdies raumuo, blogėja jo kompensaciniai mechanizmai ir atsiranda kito- mitralinio vožtuvo nesandarumas. Todėl kraujas grįžta į kairįjį prieširdį, po to ir į plaučius. Žmogų kamuoja dusulys ir širdies permušimai.
Tai – lėtinis ligos scenarijus. Tačiau liga gali vystytis ir staiga, pvz., dėl infekcinio miokardito (širdies raumens uždegimo). Tuomet kairiojo skilvelio tūris smarkiai padidėja per trumpą laiką, vargina labai stiprus dusulys, tarsi žmogus skęstų. Negydant gali ištikti kardiogeninis šokas, t. y. sutrikti kraujo apytaka ir audinių aprūpinimas deguonimi. Nesuteikus reikiamos pagalbos, žmogus gali mirti.
Kita vožtuvų liga – mitralinio vožtuvo stenozė. Dėl lėtinės infekcinės širdies ligos (reumato) tarp vožtuvo burių susiformuoja sąaugos, kurios jį siaurina. Tai trukdo kraujui nutekėti iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį. Ilgainiui kraujas užsilaiko kairiajame prieširdyje, o vėliau ir plaučiuose – pacientas pradeda dusti.
– Kokio amžiaus žmonės dažniau serga širdies ydomis?
– Širdies ydos nepaiso socialinių ar amžiaus statusų. Dažniausiai jomis serga vyresni žmonės (60 m. ir daugiau). Tačiau aortos vožtuvo stenozė gali varginti ir jaunesnius žmones, ypač turinčius širdies patologiją nuo gimimo, kai vietoj triburio išsivystęs dviburis aortos vožtuvas. Mažiau burių turintis vožtuvas labiau apkraunamas, greičiau nusidėvi ir kalkėja. Tokie žmonės aortos vožtuvo stenoze suserga dešimtmečiu anksčiau negu sveiki. Taip pat vožtuvų ydos dažniau atsiranda persirgusiems širdies reumatu žmonėms. Tačiau pastaruoju metu dėl geresnio ir lauku atliekamo gydymo tokių pacientų mažėja.
Aortos vožtuvo nesandarumas – taip pat dažnesnė vyresnių žmonių širdies yda. Lėtinis aortos vožtuvo nesandarumas dažniau vargina vyresnius kaip 50 metų, o ūminė ligos forma gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų. Pastarąją gali sukelti infekcinės širdies ligos. Mat bakterijos susiranda šiltą vietelę aortos vožtuvo burėje, sparčiai joje dauginasi ir ardo vožtuvo anatomines struktūras.
Širdies ydoms vystytis įtakos turi ir paveldimumas.
– Kokius simptomus galėtų pastebėti pats žmogus? Kaip nustatomos širdies ydos?
– Vožtuvų ydų simptomai panašūs. Pradinis aortos stenozės simptomas – skausmas krūtinėje, žmogus gali netekti sąmonės. Vėliau ima tinti kojos, naktį kankina dusulys. Žmogus priverstas miegoti ant kelių pagalvių, naktį prireikia atsikelti ir pasėdėti.
Mitralinio vožtuvo nesandarumu sergančių žmonių širdies ritmas sutrinka. Naktį, taip pat esant menkam fiziniam krūviui kamuoja dusulys. Ligai progresuojant, dar labiau tinsta kojos. Aortos vožtuvo nesandarumu sergantys žmonės jaučia širdies permušimus, dusulį.
Vožtuvų ydomis sergančio ligonio širdyje girdimas ūžesys. Tokį pacientą šeimos gydytojas turėtų nusiųsti pas kardiologą, kuris atliks širdies echoskopiją ir kitus tyrimus,
– Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Natalija Voronaja