Vyrus kamuojančio streso priežastis – skydliaukės ligos

Vyrų skydliaukės ligosNuolat pavargęs, irzlus, svyruoja svoris, kamuoja pykčio priepuoliai, nemiga, prakaitavimas, lūžinėja nagai ir plaukai – nemalonūs simptomai, kuriuos patiria daugelis. Jeigu tokiais negalavimais skundžiasi moteris, medikai paprastai įtaria sutrikus skydliaukės funkciją. Jeigu jie kamuoja vyrą – įprasta manyti, kad kaltas darbe ar šeimoje patirtas stresas. Bet vyrai dažniausiai nutyli apie šiuos simptomus arba maskuoja juos alkoholiu.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė įspėja, kad dėl skydliaukės per daug arba per mažai išskiriamų hormonų negaluoja vis daugiau vyrų. „Prieš dešimtmetį vyrų skydliaukės sutrikimai buvo išimtis, o dabar jų daugėja.  Neradę streso, nerimo, irzlumo priežasčių psichologai ir psichiatrai vyrus siunčia pasitikrinti skydliaukės. Atlikus skydliaukės hormonų tyrimus dažniausiai paaiškėja šio organo funkcijos sutrikimas. Deja, kai kurie vyrai nuo streso vaduojasi alkoholiu ir sveikata nesirūpina“, – sako gydytoja.

Skydliaukė reguliuoja organizmą

Skydliaukė – hormonus gaminanti endokrininė liauka priekinėje kaklo dalyje. Skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą, kraujospūdį, raumenų tonusą, virškinimo funkcijas, nuo jos priklauso augimas, kalcio ir fosforo apykaita, ji turi įtakos kaulams, padeda išlaikyti normalų širdies ritmą.  Skydliaukė veikia centrinę nervų sistemą, psichikos raidą, todėl vadinama žmogaus vidiniu laikrodžiu arba intelekto liauka.

Pasak gydytojos D. Babenskienės, skydliaukės ligos plačiai paplitusios visame pasaulyje. Net 30 procentų mūsų šalies gyventojų skydliaukė pakitusi. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet diagnozuojama apie 300 naujų susirgimų skydliaukės vėžiu.

Kodėl skydliaukė „suserga“?

Skydliaukės funkcijos sutrikimų priežastys įvairios.  Sutrikimui turi įtakos neracionali mityba, jodo trūkumas, padidėjusi radiacija, aplinkos užterštumas, rūkymas, lėtinė infekcija, genetiniai veiksniai, taip pat brendimas, nėštumas, klimaksas.

„Ne tik daugėja skydliaukės ligomis sergančių vyrų, bet vis dažniau suserga jaunesni – skydliaukės sutrikimų turi jau trisdešimtmečiai. Ko gero, įtakos turėjo 1986 metais įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija, taip pat reikšmingai gyvenimo būdo pokyčiai.“, – pastebi gydytoja D. Babenskienė.

Vienas iš skydliaukės susirgimų – autoimuninis tiroiditas arba skydliaukės uždegimas. Ligą gali paskatinti persirgta virusinė liga, gripas, bakterinė kvėpavimo takų infekcija arba genetinis paveldimumas. Ūminis skydliaukės uždegimas prasideda karščiavimu, skausmu kaklo srityje, paraudimu. Tačiau dažnai liga lėtinė – žmogus nejaučia jokių simptomų, todėl ji nustatoma  atsitiktinai arba užsitęsusi, kai jau sutrikusi skydliaukės funkcija. Tuomet neišvengiama komplikacijų, o gydymas sudėtingesnis. Šį susirgimą galima diagnozuoti ligos pradžioje pagal skydliaukės hormonų kraujo tyrimą.

Skydliaukės ligos didina cholesterolio kiekį

Gydytoja D. Babenskienė įvardina dar vieną skydliaukės sukeliamą problemą – padidėjusį cholesterolio kiekį. „Pastebėjau, kad dažnai pacientų, kurių skydliaukė išskiria per daug hormonų cholesterolio kiekis taip pat padidėjęs. Todėl turintiesiems padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje rekomenduojame pasitikrinti skydliaukės funkciją. Dažnai endokrinologui pradėjus gydyti skydliaukę, sumažėja ir cholesterolio“, – aiškina D. Babenskienė.

Cholesterolis turi įtakos aterosklerozei. Aterosklerozinės plokštelės siaurina širdies vainikinių arterijų spindį, blogėja širdies raumens kraujotaka ir gali ištikti infarktas. Jeigu dar ir kraujospūdis padidėjęs, sergate uždegimu (kraujagyslių uždegimus galima įvertinti pagal didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimą), turite genetinių faktorių, kamuoja stresas, rūkote – rimtai rizikuojate patirti infarktą ir insultą. Šios nelaimės – pagrindinė mirties priežastis.

Tikrintis sveikatą reikėtų ir sveikiems

Šiuolaikinė laboratorinė medicina yra didžiulis pagalbininkas. „Paprastai apie sveikatą pagalvojame tik ligoninėje ar susirgus artimajam. Pamirštame, kad profilaktiniai tyrimai gali padėti surasti net dešimtmečiais pasislėpusias ligas, apsaugo nuo komplikacijų bei išgelbėja gyvybes. Turime investuoti į sveikatą, kol esame sveiki – kad nepavėluotume“, – įsitikinusi gydytoja D. Babenskienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *