Maudynių ežere ar jūroje pavojus

Jūra, ežeras, baseinas ar sūkurinė vonia – vasarą daugelis neįsivaizduoja poilsio be maudynių. Deja, medikai pastebi, kad vandens pramogos šiuo metu neretai baigiasi šlapimo takų infekcijomis. O didžiausią riziką kelia ne vandenyje esančios bakterijos.

Kaltas atšalimas ir  imunitetas

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Renatas Dainius teigia, kad besiskundžiančių šlapimo takų infekcijomis vasarą gerokai padaugėja. Tam įtakos turi maudynės atviruose vandens telkiniuose, vėsus vanduo ir po žiemos dažnai nusilpęs imunitetas – dėl saulės stokos ir mažesnio fizinio aktyvumo šaltuoju metų laiku.

„Šlapimo takų infekcijų riziką labiau didina ne pats vanduo, o organizmo atšalimas maudynių metu ir po jų. Atšalimas gali būti bendras, kai žmogus peršąla ir susilpnėja bendras imunitetas, arba vietinis, kai atšaldoma apatinė kūno dalis – tarpvietė, lyties organai, kojos – ir susilpnėja vietinis šlapimo takų imunitetas. Rizika didėja maudantis nepakankamai įšilus, ilgai būnant šaltame vandenyje, taip pat ilgiau dėvint šlapius maudymosi drabužius, ypač vėsiu ir vėjuotu oru. Džiūdami drabužiai sukelia šaldantį efektą, kuris gali lemti tiek bendrą, tiek vietinį organizmo atšalimą“, – teigia R. Dainius.

Kada derėtų kreiptis pagalbos

Pirmieji šlapimo takų infekcijos požymiai – padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis, skausmas ar diskomfortas apatinėje pilvo dalyje arba tarpvietėje, bendras negalavimas, karščiavimas, pakitęs šlapimo kvapas ar rausvas jo atspalvis, bukas skausmas šone. Pajutus bent vieną iš šių simptomų, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją.

R. Dainius pabrėžia, kad tyrimai parenkami atsižvelgiant į konkrečią klinikinę situaciją, todėl savarankiškai atlikti tyrimus ne visada naudinga ir galima uždelsti gydymo pradžią.

„Įtariant nekomplikuotą šlapimo takų infekciją, dažniausiai atliekamas bendrasis šlapimo tyrimas. Jei infekcijos kartojasi, paprastai skiriamas šlapimo pasėlis, padedantis nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Priklausomai nuo simptomų ir ligos eigos, gali būti atliekami papildomi tyrimai – kraujo, dėl lytiškai plintančių infekcijų, šlapimo sistemos echoskopija ar kiti. Jų poreikį įvertina gydytojas“, – pabrėžia R. Dainius.

Gydytojas perspėja, kad labai dažna klaida – delsimas kreiptis į medikus tikintis, kad simptomai praeis savaime, vartojant žolelių preparatus ar vadovaujantis pažįstamų patarimais.

„Taip pat neretai užsiimama savigyda antibiotikais, juos vartojant tik 1–2 dienas. Nors savijauta gali pagerėti, per trumpas ar netinkamas gydymas didina infekcijos atsinaujinimo riziką ir gali skatinti bakterijų atsparumą antibiotikams“, – teigia „Antėja“ gydytojas. Tik specialistas gali parinkti tinkamiausius antibiotikus.

Pasikartojimus gali lemti kitos ligos

R. Dainiaus teigimu, šlapimo takų infekcijos dažnai linkusios kartotis, todėl su medikais svarbu aptarti ir profilaktikos priemones.

„Dažnai pasikartojančios šlapimo takų infekcijos gali signalizuoti ir apie kitas sveikatos problemas. Viena dažniausių – cukrinis diabetas ar kitos būklės, mažinančios organizmo atsparumą infekcijoms. Tai gali būti kitos lėtinės infekcijos, autoimuninės ligos ar ilgalaikis stresas“, – teigia šeimos gydytojas.

Pasikartojančios infekcijos taip pat gali būti susijusios su šlapimo nelaikymu, apie kurį moterys neretai vengia kalbėti.

„Po gimdymo komplikacijų ar ginekologinių operacijų pakitusi tarpvietės organų anatomija gali sudaryti palankesnes sąlygas bakterijoms patekti į šlapimo pūslę ir sukelti pasikartojančius uždegimus. Tokiais atvejais gali padėti visiškas arba dalinis anatominės struktūros atkūrimas. Vyrams viena iš priežasčių gali būti lėtinis prostatitas, kai bakterijos išlieka prostatoje, todėl didėja šlapimo takų uždegimų rizika“, – dėsto specialistas.

Taip pat svarbu įvertinti makšties mikrofloros sutrikimus – bakterinę vaginozę, makšties kandidozę ar kitus makšties uždegimus, kurie dažnai lydi šlapimo takų infekcijas ir turi būti gydomi kartu.

Pasikartojančios infekcijos gali būti susijusios ir su lytiškai plintančiomis ligomis, todėl po nesaugių lytinių santykių rekomenduojama išsitirti tiek pačiam žmogui, tiek jo partneriui.