Kaip atsilaikyti prieš karštį?
Klimato kaitos padariniai keičia ne tik mūsų gyvenimo ritmą, bet ir tiesiogiai veikia gyvybines organizmo funkcijas – ypač širdį, inkstus bei silpnesnius, senyvo amžiaus žmones. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai įspėja: kasmet augant karščio bangų skaičiui, daugėja ūmių sveikatos sutrikimų patiriančių pacientų
Karštis – rimta grėsmė
Vasara ne vien tik poilsio ir atostogų metas. Tai ir ekstremalių temperatūrų sezonas. Europos aplinkos agentūros (EEE) duomenimis, vien 2024-aisiais karščio bangos Europoje nusinešė apie 70 000 gyvybių, o 2023 m. šis skaičius siekė apie 48 000. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet Europos regione nuo aukštų temperatūrų miršta apie 175 000 žmonių. Šis skaičius – sparčiausiai augantis iš visų klimato sukeltų sveikatos rizikų pasaulyje.
„Turime peržiūrėti savo vasaros įpročius – tai, kas anksčiau atrodė kaip nemalonus karštis, šiandien tampa rimta grėsme gyvybei. Ir tai aktualu ne tik sergantiems širdies ligomis, bet ir turintiems lėtinį inkstų nepakankamumą, dializuojamiems žmonėms, senjorams,“ – pabrėžia direktorės pavaduotoja klinikiniam darbui Božena Markevič.
Karštis „smogia“ ne tik širdžiai, bet ir inkstams
Karštis, drėgmė ir intensyvi saulė yra ne tik diskomforto, bet ir didesnės rizikos veiksnys. Organizmas karštyje stengiasi atiduoti kuo daugiau šilumos: plečiasi paviršinės kraujagyslės, didėja prakaitavimas, dažnėja širdies veikla. Tačiau šis natūralus prisitaikymas gali sukelti dehidrataciją, kurią dažnai nepelnytai nuvertiname.
„Didžiausią riziką karštyje kelia tai, kad gausiai prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir gyvybiškai svarbių elektrolitų: kalio, magnio, natrio, chloro, – aiškina Božena Markevič. –Netekus skysčių kraujas tirštėja, tampa klampus, todėl drastiškai padidėja krešulių susidarymo rizika. Krešuliai gali sukelti miokardo infarktą, insultą ar plaučių arterijos tromboemboliją. Be to, netekus elektrolitų, gali sutrikti širdies ritmas, prasidėti permušimai ar net prieširdžių virpėjimas. Dažniau komplikacijos fiksuojamos vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems hipertenzija, diabetu ar vartojančių diuretikus.“
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nefrologijos skyriaus su dializės poskyriu vedėja Alicija Bartašūnaitė-Afanasjeva akcentuoja, kad per karščius sutrinka kraujo apytaka inkstuose, o dėl padidėjusios dehidratacijos gali progresuoti lėtinis inkstų nepakankamumas. Kai kuriais atvejais – išsivystyti ūmus inkstų funkcijos sutrikimas. Inkstų funkcijos sutrikimai per karščius gali pasireikšti padažnėjusiu šlapinimusi, silpnumu, vėmimu ar net sąmonės praradimu.
„Inkstai yra vieni jautriausių organų skysčių trūkumui. Jie tiesiogiai priklauso nuo kraujotakos stabilumo, o karštyje ši pusiausvyra lengvai sutrinka,“ – aiškina vedėja – gydytoja nefrologė.
Karštis senjorams gali sukelti neįprastus simptomus
Senyvo amžiaus žmonės sudaro didelę rizikos grupę. Jie dažnai nejaučia troškulio net ir esant stipriai dehidratacijai, vartoja daug vaistų, įskaitant diuretikus (šlapimą varančius), dėl kurių organizmas dar labiau netenka skysčių. Be to, daugelis senjorų serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, širdies nepakankamumas, inkstų ligos, Alzheimerio ar Parkinsono liga, kurios apsunkina organizmo gebėjimą reaguoti į šilumos stresą.
„Vyresnio amžiaus pacientams karštis gali pasireikšti neįprastai – ne perkaitimu ar troškuliu, o sumišimu, vangumu, padažnėjusiu kvėpavimu. Tai labai apgaulinga būklė ir dažnai pastebima per vėlai,“ – įspėja B. Markevič. Ji priduria, kad dėl pakitusio kraujagyslių tonuso vyresniems žmonėms svarbu vengti ilgo stovėjimo karštyje ar staigaus atsistojimo, nes tai gali sukelti galvos svaigimą, staigų kraujospūdžio kritimą ar net sąmonės praradimą.
„Kreipiamės ir į artimuosius – padėkite senyvo amžiaus ar sergantiems artimiesiems laikytis skysčių vartojimo režimo, saugotis karščio net tada, kai jie patys to nejaučia ar ignoruoja simptomus,“ – teigia gydytoja.
Karštyje padaugėja pacientų
Per karščius Skubiosios medicinos skyriuje pastebimai padidėja pacientų srautas. Didžiausią dalį besikreipiančiųjų sudaro pacientai, patyrę širdies ritmo sutrikimus (permušimus, prieširdžių virpėjimą), stiprią dehidrataciją, ortostatinį kolapsą (sąmonės netekimą staiga nukritus kraujospūdžiui).
„Nerimą kelia tai, kad karštis vis labiau paveikia ir darbingo amžiaus žmones. Ypač dirbančius lauke, fiziškai aktyvius ar neskiriančius dėmesio poilsiui. Pirmieji simptomai – nuovargis, dusulys, galvos svaigimas – dažnai ignoruojami, kol būklė tampa kritinė,“ – pabrėžia Božena Markevič.
Taigi, karštis yra ne tik diskomfortas, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai, reikalaujanti atsakingo požiūrio ir prevencijos.
Jūsų vasaros išgyvenimo vadovas
Vanduo, vanduo, vanduo. Gausiai prakaituojant būtina atkurti prarastą skysčių kiekį. Minimalus skysčių kiekis 1,5–2 litrai per dieną, gausiai prakaituojant – iki 2–3 litrų ir daugiau. Gerti reikia nuolat, mažais gurkšneliais. „Troškulys – jau ženklas, kad organizmas patiria didelį skysčių deficitą, viršijantį 1 litrą. Todėl gerti reikia dar iki jam atsirandant“, – pataria B. Markevič. Tinkamiausias pasirinkimas – paprastas stalo arba mineralinis vanduo, turintis elektrolitų. Venkite alkoholio, kofeino ir energetinių gėrimų, nes jie skatina dehidrataciją.
Venkite piko valandų. Saugiausia būti vėsesnėse vietose nuo 11 iki 17 valandos. Jei yra galimybė – kondicionuojamose patalpose, jei ne – užtikrinti gerą vėdinimą. Dėvėkite lengvus, šviesius, laisvus, natūralaus pluošto drabužius, dengiančius kūną, ir galvos apdangalą.
Fizinis aktyvumas. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis per karščius reikėtų griežtai vengti fizinio aktyvumo, sodo, daržo ar ūkio darbų karščiausiomis valandomis. Intensyviai sportuoti saulėje yra itin pavojinga. Visus darbus ir lengvas treniruotes rekomenduojama atlikti ryte arba vėlai vakare.
Dėmesys mitybai. Venkite sunkaus, riebaus, kepto, aštraus, rūkyto ir sūraus maisto. Pirmenybę teikite produktams, kuriuose yra daugiau kalio: daržovėms, vaisiams, uogoms, žalumynams. Sočiuosius gyvulinės kilmės riebalus keiskite augaliniais aliejais ir jūrinėmis žuvimis. Rauginti pieno produktai, tokie kaip neriebi varškė ar kefyras, yra puikus pasirinkimas.
„Kiekvienas turime mokytis atpažinti savo ribas. Karštis nėra tik diskomfortas – tai fiziologinis iššūkis, kuris gali baigtis labai skaudžiai, jeigu ignoruojame simptomus. Pastebėjus silpnumą, dusulį, širdies plakimo pakitimus ar sumišimą – būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.
