Ko trūksta vyresnio žmogaus organizmui?

Pagyvenusių žmonių sveikata„Senelė mūsų jauna, su džinsais ir tekina. Visuomet ji pirma, jai pavydi mama, jai pavydi visa šeima“, – retas kuris nėra girdėjęs šios maestro Stasio Povilaičio dainos. Ir iš tiesų, kas gi nenorėtų garbiame amžiuje jaustis energingas, guvus, žvalus, nevarginamas vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų.

Retas žmogus nebijo pasenti. Anot psichologų, ši baimė susijusi su nerimu, jog gyvenimo saulėlydyje jis gali jaustis vienišas, niekam nereikalingas, nepajėgus savarankiškai atlikti daugybės dalykų.

Skeptikai, skaitydami šias eilutes, greičiausiai tyliai sau paburbės, kad nors žmogus savo mintimis, savo dvasia geba ilgai išlikti jaunas, jo organizmas su amžiumi visgi vis dažniau „pakiša kiaulę“: vargina į viršų kaip reikiant šoktelėjęs kraujospūdis, skauda tai vieną, tai kitą šoną, maudžia susidėvėjusius sąnarius, silpsta regėjimas ir panašiai. Tie, kurie į gyvenimą stengiasi žiūrėti (kad ir kas nutiktų) tik pozityviai, mielai tokią nuomonę sumaltų į miltus – anot jų, daugybės sveikatos sutrikimų vyresniame amžiuje galima išvengti, ypač jei žmogus propaguoja sveiką gyvenimo būdą, visose gyvenimo srityse stengiasi išlaikyti saiką ir pusiausvyrą.

 Vyresnių žmonių sveikataMityba vyresniame amžiuje

„Iš ilgametės savo kaip gydytojos darbo patirties, galiu pasakyti, jog dauguma žmonių sveiką gyvenimo būdą „atranda“ jau būdami brandūs, pavargę nuo jaunystės šėliojimų, susidūrę su pirmaisiais rimtesniais negalavimais. Tačiau tai visiškai natūralu. Jaunystė tuo ir kitokia, kad daug ką norisi išbandyti, kartais tegu ir ne visai sveikus dalykus. O tai be jokios abejonės turi įtakos sveikatai. Kita vertus, ne veltui yra sakoma, jog geriau vėliau negu niekada, tad pradėti sveikai gyventi verta“, – tvirtina „MediCA“ klinikos bendrosios praktikos gydytoja Gražina Stumbrienė.  Anot medikės, gerai savijautai nepaprastai daug įtakos turi visavertė mityba, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore.

Kalbant apie mitybą vyresniame amžiuje, derėtų atminti, kad pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems, todėl patartina atkreipti dėmesį į suvalgomo maisto kiekį. Priešingu atveju, tai yra, jei suvalgoma tiek pat, kiek ir anksčiau, padidėja antsvorio rizika, kyla didesnė nutukimo komplikacijų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir panašiai, grėsmė.

„Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų kiekį, valgyti kuo daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, taip pat šviežių vaisių ir daržovių, žuvies. Labai svarbu, kad organizmas gautų pakankamai vitamino D3 ir kalcio – šie mikroelementai padeda išlaikyti kaulų masę, apsaugo nuo lūžių, mažina riziką sirgti osteoporoze. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių turi kardiologinių problemų, tad svarbu, kad jų racione netrūktų kalio ir magnio. Jei su maistu minėtų mikroelementų organizmas negauna tiek, kiek jam reikia, patartina jų vartoti papildomai“, – teigia G.Stumbrienė.

Keliais žodžiais apie vitaminą D3 ir kalcį

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D stiprina imuninę sistemą. Jo trūkumas turi įtakos diabeto eigai, senatvinių demencijų išsivystymui. Vitaminas D3 saugo nuo osteoporozės – kaulų ligos, pasižyminčios kaulų tankio mažėjimu, kaulų trapumu. Šia liga ypač dažnai serga vyresnio amžiaus moterys (dėl menopauzės moters organizme sumažėja hormono estrogeno, kuris saugo kaulus), ji paprastai iš pradžių būna be jokių simptomų. Vyrams kaulai retėja dėl žalingų įpročių, nevisavertės mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo, taip pat dėl vitamino D3 trūkumo. Trūkstant šio vitamino, greičiau pavargsta kojų raumenys, silpsta imuninė sistema. Žmogui senstant vitamino D3 jo organizme natūraliai mažėja. Pagrindinis vitamino D3 šaltinis – riebi žuvis, žuvų taukai, kiaušinio trynys.

Kalcis laikomas vienu svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, reikalingų stipriems kaulams. Jis taip pat dalyvauja daugybėje biocheminių reakcijų. Kai vartojama mažai kalcio turinčių produktų, kaulai tampa trapesni ir silpnesni, vystosi osteoporozė, dažnėja kaulų lūžiai, gali tirpti galūnės. Kalcio yra turtingas pienas ir jo produktai, mineralinis vanduo,  riešutai,  saulėgrąžos, brokoliai, grūdai, jautiena. Ypač daug kalcio turi fermentinis sūris. Kalcį geriau įsisavinti padeda vitaminas D

Per dieną vyresniems nei 50 metų žmonėms rekomenduojama gauti maždaug 1200 mg kalcio. Toks kiekis prilygsta maždaug 6 stiklinėms pieno. Akivaizdu, kad visiškai patenkinti kalcio poreikį tik su maisto produktais yra be galo sunku..

Atsižvelgiant į tai, jog daugumos žmonių mityba nėra visavertė bei faktą, kad bėgant metams silpnėja organizmo gebėjimas įsisavinti kalcį, ypač pravartu tiek vieno, tiek kito mikroelemento vartoti papildomai, vartojant maisto papildus ar vitaminus.

Fizinio krūvio intensyvumas

Sporto specialistų nuomone, prieš pradedant sportuoti vyresniame amžiuje, labai svarbu kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti galimus rizikos veiksnius. Priklausomai nuo senėjimo procese atsiradusių ligų turi būti pasirenkamas atitinkamas fizinis krūvis.

Vyresnio amžiaus žmonėms nerekomenduojamos tos sporto šakos, kurios reikalauja didelės fizinės įtampos bei ištvermės. Geriau rinktis lėtesnį, ne tokį intensyvų sportą: šiaurietišką ėjimą, jogą, pilatesą, važiavimą dviračiu, plaukimą, lengvą bėgimą. Kad fizinis aktyvumas neiškrėstų jokių šunybių, sportuojantiems pagyvenusiems žmonėms gydytojai pataria reguliariai matuoti kraujospūdį arba įsigyti pulsometrą. Pastarasis padės sekti, kad pulsas neperžengtų pavojingų ribų.

J.Norvaišienė: „Geros savijautos garantas – saikas ir įvairovė“

Tuo įsitikinusi nusipelniusi sportinių šokių trenerė, tarptautinės kategorijos teisėja, sportinių šokių klubo „Sūkurys“ vadovė Jūratė Norvaišienė. Anot moters, kiekvieno žmogaus organizmas yra užkoduotas: sąnariai – tam tikram judesių skaičiui, moters kiaušidės – tam tikram kiaušinėlių skaičiui ir panašiai. „Nors iš aukščiau yra nulemta, kiek kiekvienam iš mūsų yra skirta, už savo sveikatą žmogus pakovoti tikrai gali. Tikiu, kad mokslas su kamieninėmis ląstelėmis – tai nepaprastai didžiulės medicinos perspektyvos, padėsiančios žmogui gyventi ilgiau, sveikiau“, – teigia J. Norvaišienė.

Šokėjos manymu, kalbant apie gerą savijautą vyresniame amžiuje labai svarbu atminti, kad norint tokią turėti, reikia pasistengti. „Pirmiausia būtina atsisakyti visų žalingų įpročių: liautis rūkyti, stengtis nepersivalgyti, alkoholį vartoti ypač saikingai. Nepaprastai didelę reikšmę gerai savijautai turi psichinė žmogaus būsena. Jei žmogus pesimistas, nuolat be nuotaikos, jei jam viskas blogai, jis pasens kur kas greičiau. Šeimos nariams ypač svarbu tausoti vieniems kitus, prieš sakant ką nors įžeidžiančio sutuoktiniui, patartina iš pradžių pagalvoti.

Taip pat derėtų laikytis subalansuotos mitybos patarimų, valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių. Mokslo yra įrodyta, jog organizmui būtina gauti tam tikrą kiekį baltymų, angliavandenių ir riebalų. Jei šių medžiagų nuolat gaunama nepakankamai arba per daug, natūralu, jog gali pradėti varginti įvairiausi sveikatos sutrikimai.

Dar viena geros savijautos priežastis – judėjimas. Ne veltui yra sakoma, gyvas tas, kuris juda. Jei žmogus tingi, nenori būti aktyvus, jis tikrąja to žodžio prasme pats sau patrumpina gyvenimą. Įvairios terapinės procedūros, masažai – tai pat gerai, tačiau reikia nepamiršti, jog dauguma jų organizmą veikia vietiškai, tik tam kartui. Organizmui taip pat yra būtinas nuolatinis dozuotas saulės kiekis – taip jame pasigamina vitaminas D, kuris svarbus imuninei sistemai, kaulams. Kalbant apie vitaminus, mineralines medžiagas, mano manymu, svarbiausia jas rinktis kuo natūralesnes, o vartojant – nepamiršti saiko. Aš pati asmeniškai šiuo metu geriu Omega-3 rūgščių maisto papildus“, – pasakoja J.Norvaišienė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*