Ar mokate įveikti stresą?

Išvengti streso daugumai  nepavyksta. Specialistai įspėja, kad užsitęsęs stresas gali tapti didele tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos problema, o kovoti su juo turime kompleksiškai.

2017 m. vasarą bendrovės „Sanofi-aventis“ ir apklausų bendrovės „Rinkos tyrimų centras“ tyrimas parodė, kad net 90 % lietuvių stresą patiria kasdien (kaimynų skaičiai kiek mažesni – 86 % latvių ir 84 % estų). Dažniausios streso pasekmės – padidėjęs nervingumas (73 %), nuovargis (56 %) ir nemiga (51 %). Kaip kovoti su stresu, pataria gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.

Nuo ko pradėti?

„Kasdienė įtampa darbe, santykių problemos ar spūstys gatvėse – sukelia nemalonias reakcijas. Ima sparčiai plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis“, – pasakoja D. Pipiraitė.

Kovojant su stresu pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į jo priežastis, kurios sukelia tokias situacijas ir kaip galima jas suvaldyti), o tai gali užtrukti. Jei jaučiate, kad su patiriamu stresu nebesusitvarkote, nedvejodami kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą, kurie padės pradėti kovą su stresu.

Gydytoja D. Pipiraitė sako, kad nuolatinė įtampa ir nerimas turi įtakos ir fizinei sveikatai: stresas gali pakenkti virškinimo sistemai,  širdies veiklai, susilpninti imuninę sistemą, organizmui ima trūkti įvairių medžiagų. „Nuolatinio streso pasekmes organizmui mažina sveikatos gerinimas. Visavertė mityba, poilsis, sportas ir aktyvus laisvalaikis, žalingų įpročių atsisakymas – tai padeda mažinti didelės įtampos sukeltas pasekmes“, – sako D. Pipiraitė.

Ko vengti patiriant stresą?

„Nuolatinę įtampą patiriantys žmonės dažnai skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais“, – teigia gydytoja. Virškinimas sutrinka dėl streso sukeliamų fiziologinių reakcijų, kai kraujas, gliukozė ir deguonis nukreipiami į raumenis

Pasak jos,  būtina atkreipti dėmesį į savo mitybą bei žinoti, kokio maisto reikėtų vengti, o kokių produktų – valgyti daugiau. Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė pataria.

  • Vengti kofeino, kurio nemažai yra ne tik kavoje, bet ir juodoje arbatoje, kai kuriuose vaisvandeniuose bei šokolade. Kofeinas stimuliuoja, tačiau per dideli kiekiai sukelia nemigą, dirglumą, sumažina magnio ir B grupės vitaminų organizme. Kavą ir juodąją arbatą reikėtų keisti arbatžolių ir žaliąja arbata bei mažiau valgyti šokolado.
  • Patiriant stresą valgoma daugiau maisto, kuriame gausu cukraus. Cukrus „nuramina“ tik trumpam – vėliau, jo reikia vis daugiau.
  • Riebaus maisto pomėgis dažnai siejamas su depresija.
  • Itin svarbu vengti alkoholinių gėrimų, nes jie sukelia priklausomybę, miego sutrikimus, didina dirglumą.

Ką valgyti?

Lėtinis stresas susilpnina imuninę sistemą – žmogus tampa imlesnis infekcinėms ir kitoms ligoms. „Patiriančiam stresą žmogui reikia kur kas daugiau augalinio maisto: vaisių bei daržovių, iš kurio gaunamos naudingosios medžiagos ir mineralai“ , – pataria D. Pipiraitė, ir siūlo valgyti daugiau produktų, kuriuose gausu B grupės vitaminų, vitamino C ir magnio.

B grupės vitaminų rasite riešutuose, sėklose, mėsoje, žuvyje, pieno produktuose, bananuose, lapinėse daržovės. Vitamino C  – iš apelsinų, kivių, pomidorų, paprikų, brokolių bei lapinių daržovių. Magnio gausu skaidulų turtingame maiste – ankštinėse daržovėse, visų grūdo dalių miltų gaminiuose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, brokoliuose, moliūguose, sėklose, riešutuose (ypač migdoluose ir „braziliniuose“ riešutuose. Magnio taip pat turi  pieno produktai, mėsa, žuvis, juodasis šokoladas ir kava.

„Gera porcija špinatų, riešutų ar gabalėlis lašišos suteiktų daugiau magnio ir padėtų organizmui kovoti su stresu. Magnio, vitamino C ir B grupės vitaminų gausite užkandžiams pasirinkę, pavyzdžiui, vaisius, žalias daržoves, jogurtą, riešutus arba sėklas. Šie produktai taip pat apsaugos nuo gliukozės koncentracijos kraujyje svyravimų. Patiriant stresą, valgykite dažnai, mažomis porcijomis, ir būtini sotūs pusryčiai. Pusryčiams labai tiktų šilta avižinių dribsnių košė, ji paskatins serotonino išskyrimą, todėl ramina“, – pasakoja gydytoja.

Magnis – išskirtinis elementas patiriantiems stresą 

Magnis dalyvauja apie trijuose šimtuose cheminių reakcijų. Jis reikalingas raumenų susitraukimui, nerviniams impulsams, svarbus širdžiai ir imuninei sistemai, todėl itin svarbus mineralas patiriant stresą. Jo pritrūkus, vargins nerviniai, širdies ritmo sutrikimai, apetito stoka, pykinimas, padidės kraujospūdis.

„Sveikiems, gerai besimaitinantiems žmonėms magnio pritrūksta retai – inkstai geba sumažinti magnio pasišalinimą. Magnio stoką dažniau patiria senjorai, taip pat aktyviai sportuojantys žmonės (jie vartoja daug baltymų), nėščios moterys, geriantys antibiotikus, šlapimą varančius ar skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus. Magnio pritrūksta sergantiems cukriniu diabetu, dažnai viduriuojantiems bei piktnaudžiaujantiems alkoholiu – tada reikėtų magnio maisto papildų,“ – pasakoja D. Pipiraitė.

Gydytoja sako, kad dažnas streso metu dažnai apskritai pamiršta pavalgyti: „Tačiau tada traukia saldus ir riebus maistas, kuris išstumia vertingus produktus. Tuomet save dar labiau aliname. Visavertė mityba padeda sumažinti streso poveikį, nes stiprina imuninę sistemą, mažina kraujospūdį ir pagerina miegą.“

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*