Kaip padėti stresą patiriančiam paaugliui?

Stresas – šiais laikais nuolatinis žmogaus palydovas. Norėdami išvengti ilgalaikio streso poveikio sveikatai, turime mokytis jį valdyti. Deja, net suaugusiems, užgrūdintiems įvairiausių gyvenimo patirčių ir profesinių išbandymų, nelengva tai padaryti. Dar sunkiau jaunuoliui mokyklos suole, jaučiančiam tėvų, mokytojų, draugų, visuomenės lūkesčius ir spaudimą? Apie pagalbą paaugliams, patiriantiems stresą, kalbamės su Vilniaus technologijų mokymo centro psichologe Milda Tumėniene.

Sakoma, kad stresas nėra savaime blogas reiškinys. Patiriant stresą trumpą laiką, jis net mobilizuoja, pagelbsti produktyviau dirbti. Tačiau, kaip atpažinti, kad stresas pernelyg stiprus arba jaunuoliui (-ei) tapo sudėtinga su juo susitvarkyti?

Stresas pernelyg stiprus tuomet, kai jis ima trukdyti atlikti kasdienes svarbias veiklas. Pavyzdžiui, dėl patiriamo streso jaunuoliui nuolat sunku susikaupti, įsiminti naują informaciją. Taip pat jaunuolis gali imti nebepasitikėti savo jėgomis, pradėti vengti stresą keliančių situacijų, pavyzdžiui, vengti eiti į mokyklą. Kartais patirdami stiprų stresą paaugliai gali tapti nervingi, demonstruoti agresiją arba, atvirkščiai, atsiriboti nuo kitų, tapti drovūs.

Kur kas žalingesnis ilgai besitęsiantis stresas, nes gali išsivystyti lėtinis nuovargis, sutrikti miegas, gali atsirasti įvairių psichosomatinių simptomų, pavyzdžiui: dažni galvos, skrandžio skausmai, taip pat tuomet silpnėja imunitetas – žmogus tampa mažiau atsparus peršalimo ligoms. Tokiu atveju galima teigti, kad jaunuoliui su stresu sunku susitvarkyti, tad naudinga būtų su savo sunkumais nelikti vienam ir kreiptis pagalbos.

Stresą kiekvienas žmogus išgyvena skirtingai. Į tą pačią nemalonią situaciją kiekvienas reaguoja nevienodai. Kaip elgtis, jei paauglys(-ė) pergyvena kur kas stipriau nei jo(-s) bendraamžiai?

Iš tiesų, svarbiausia taisyklė, siekiant padėti nerimą patiriančiam paaugliui – tai jį ar ją išklausyti. Labai svarbu nenuvertinti jo patiriamų baimių frazėmis kaip, pavyzdžiui: tu perdedi, visai nėra dėl ko jausti stresą, ir kiti susiduria su tokiomis situacijomis, bet nestresuoja– ir panašiai. Taip pat nederėtų barti ar gėdinti paauglio. Reikėtų pasikalbėti apie tai, kas konkrečiai kelia stresą, pasiteirauti, kas anksčiau padėdavo įveikiant stresą, kartu paieškoti galimų sprendimo būdų (o, jeigu sunku juos rasti, pasvarstyti apie galimybę kreiptis profesionalios pagalbos), suprasti ir palaikyti. Svarbu, kad jaunuolis nesijaustų vienišas su savo baimėmis ir žinotų, jog, esant reikalui, gali pasidalinti savo jausmais, būti išklausytas.

Kaip jaunuoliams patiems susidoroti su stresu, jei atsiranda jausmas, kad įtampa ir emocijos ima viršų?

Svarbu pastebėti, kad streso išvengti neįmanoma. Vis dėlto jo laipsnį galima kontroliuoti ir patiems pasitelkiant įvairias psichologines technikas. Vienas iš veiksmingų būdų kovoti su stresu – kvėpavimo pratimai. Taisyklingai kvėpuojant į mūsų kraują patenka daugiau deguonies, stabilizuojasi širdies ritmas, nurimsta kūnas ir psichika.

Pirmiausiai, uždėkite vieną ranką ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Lėtai ir giliai kvėpuojant stenkitės susikoncentruoti į įkvėpimą bei iškvėpimą, pasistengti kvėpuoti taip, kad kilnotųsi pilvas, o ne krūtinė. Įkvepiant reikėtų suskaičiuoti iki keturių, tada dvi sekundes kvėpavimą sulaikyti ir iškvėpti, skaičiuojant iki šešių. Pratimą reikėtų tęsti apie keturias minutes. Šį pratimą galima atlikti tiek namie, tiek keliaujant autobusu į mokyklą, tiek pertraukų metu.

Dar vienas būdas nuraminti save – vaizduotės pratimai. Pavyzdžiui, kartą per dieną galima atlikti Ramios vietos pratimą: leistis į tam tikrą vaizduotės kelionę ir pabandyti užsimerkus vizualizuoti ramią vietą, kurioje jaučiatės ramiai ir saugiai, galite atsipalaiduoti. Tai gali būti mielas gamtos kampelis, namų vieta, ar kokia kita erdvė, kur jaučiatės atsipalaidavęs(-usi). Pradžioje naudinga patogiai įsitaisyti ir lėtai bei giliai pakvėpuoti, stengiantis įsivaizduoti, kaip su kiekvienu iškvėpimu kūnas nurimsta, kaip jus palieka įtampa ir nerimas. Tuomet įsivaizduokite, jog esate vietoje, kurioje jaučiatės saugiai ir ramiai. Įsivaizduokite vietą kuo detaliau – apžvelkite aplinką, detales, pasistenkite pajusti, kokie kvapai sklando aplinkui, ką toje vietoje girdite. Būkite toje vietoje tiek, kiek norisi. Jeigu užplūsta nerimą keliančios mintys, nekaltinkite savęs, tiesiog pabandykite pamažu vėl grįžti prie malonių vaizdinių. Kai būsite pasiruošę baigti pratimą, dar kartą giliai įkvėpkite ir staigiai iškvėpkite. Pasirąžykite ir atsimerkite.

Atsipalaiduoti gali padėti ir pasivaikščiojimai gamtoje, rami muzika. Verta savęs paklausti, kas šioje situacijoje galėtų nutikti blogiausio, ar aš pajėgčiau ištverti tą blogiausią scenarijų, galbūt tuos galimus nemalonius situacijos padarinius savo veiksmais galėčiau kaip nors sumažinti. Galima sau ant lapo pabandyti surašyti, kokie realūs faktiniai įrodymai patvirtina baimes, o kokie – paneigia. Naudinga ir, apskritai, pasvarstyti, kiek ši situacija yra svarbi mano gyvenime, kiek ji man bus reikšminga, pavyzdžiui, po kelių mėnesių ar metų?

Jeigu streso niekaip nepavyksta įveikti pačiam, derėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie padės išsiaiškinti galimas stipraus ar užsitęsusio streso priežastis bei suteiks pagalbą kontroliuojant stresą.

Kokią įtaką streso valdymo sėkmei turi asmens psichinė sveikata? Kaip pastarąją stiprinti?

Psichikos sveikata yra svarbi, ji nemaža dalimi priklauso nuo mūsų psichinės higienos. Svarbus reguliarus miego ir poilsio režimas. Miegoti per parą reiktų mažiausiai septynias valandas, tačiau derėtų atsižvelgti į savo organizmo poreikius – jeigu po septynių valandų jaučiatės nepailsėję, pasistenkite dienos darbus planuoti taip, kad galėtumėte leisti sau ilsėtis aštuonias ar devynias valandas. Taip pat svarbu sveika ir vitamininga mityba, fizinė veikla (geriausia, jeigu ja pavyksta užsiimti gryname ore). Be to, svarbu nelikti su užklupusiomis sudėtingomis situacijomis vienam ir nebijoti savo sunkumais pasidalinti su artimaisiais, draugais. Jeigu nėra tokios galimybės, galima paieškoti savipagalbos ar terapinių grupių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *