Sveikata tau ir tavo šeimai

LR Sveikatos sistemos įstatymo apibrėžimas: „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.

Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų nuomone, pagrindiniai šeimos sveikatą lemiantys veiksniai yra mityba, neinfekciniai susirgimai ir fizinis aktyvumas. Dėl šeimos narių, ypač vaikų, sveikatos sutrikimų patiriami ne tik moraliniai, etniniai, kultūriniai, bet ir dideli ekonominiai nuostoliai.Jei kiekvieno iš mūsųpaklaustume, kas yra sveikata, daugelis atsakytume, kad tai būklė, kai mums nieko neskauda, galime laisvai judėti,dirbti ir pagaliau geraijaučiamės. Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimas toks: „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“

Sveikata labiausiai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio į save,nuo mūsų kasdienės elgsenos, supratimo, kad mūsų fizinė ir dvasinė gerovė 50 proc. priklauso nuo to, kaip maitinamės, ilsimės, kokie mūsų santykiai šeimoje, ar mūsų kai kurie įpročiai, elgsena negadina mūsų sveikatos, ir darbo sąlygos nekenkia sveikatai. Elgsena labai priklauso nuo to, kokias vertybes išpažįstame, kokius tikslus sau keliame ar gyvename taip, kad būtume ne tik sveiki, bet ir laimingi. Sveikas gyvenimo būdas padeda šeimai patirti gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę.

Mokslininkų įrodymais pagrįsti faktai rodo, kad nuo šeimos mitybos įpročių priklauso jos narių sveikata. Mityba bei atskiri jos komponentai – maisto medžiagos, jų trūkumas ar perteklius, maitinimosi režimas, maisto konsistencija, temperatūra, teršalai, mikroorganizmai ir kiti faktoriai lemia gyventojų sveikatą. Kadangi netaisyklinga mityba yra viena svarbiausių neinfekcinių ligų priežasčių, būtina daugiau dėmesio kreipti į šeimos mitybą bei ją koreguoti.

Pasaulio visuomenės sveikatos specialistų teigimu,daug sveikatos problemų galima išspręsti, jei kiekvienas šeimos narys laikytųsi sveikos mitybos principų – nuosaikumo (net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug ar per mažai, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai), įvairumo (su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų), balanso (tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose). Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo, šeimos gyvenimo būdo.

Fizinis aktyvumas –tai viena sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių ir geriausias vaistas nuo visų ligų, padedantis jaunimui normaliai fiziškai vystytis. Yra žinoma, kad nepakankamas judėjimas trikdo vaikų augimą ir vystymąsi, mažina jų organizmo atsparumą, prisitaikymo prie aplinkos galimybes, sudaro palankias sąlygas įvairiems funkciniams sutrikimams ir ligoms. Mažai judėdamas, nejudriai gyvendamas, žmogus rizikuoja susirgti ateroskleroze, hipertonija, išemine širdies liga, miokardo infarktu ir kitomis neinfekcinėmis ligomis.

Judėjimas – gyvybiškai svarbi, biologinė žmogaus reikmė. Ją tenkinti privalu nuo mažens iki senatvės. Suaugusieji, suprasdami biologinę judėjimo svarbą sveikatai, turi ugdyti ir savo vaikų aktyvaus poilsio ir fizinės veiklos įpročius. Mankštinantis lavinamos visos raumenų grupės ir sąnariai. Iš jų į galvos smegenis sklinda signalų srautas, stimulioujantis centrinę nervų sistemą, gerinantis tonusą, darbingumą. Centrinė nervų sistema, siųsdama signalus į raumenis, širdį,plaučius,skatina jų vystymąsi ir funkcijas.Nuolat mankštinantis širdis dirba ekonomiškiau, didėja raumenų masė, tobulėja energijos ir medžiagų apykaita, gerėja funkcinės organizmo galimybės, teigiamai veikiama kvėpavimo ir kraujotakos sistemų veikla. Pastebėta, kad besimankštinantys vaikai yra stipresni, ištvermingesni, todėl jie lengviau keliasi rytais, pasiekia geresnių mokslo rezultatų, būna geresnės nuotaikos, rečiau serga. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, suaugęs žmogus per parą turi bent 20–30 minučių intensyviai pajudėti. Tačiau, kaip rodo tyrimai, dauguma žmonių, ypač miestuose, juda mažiau, nuolat naudojasi transportu, o laisvalaikį linkę praleisti prie laikraščių ar televizoriaus. Tik nedidelė dalis žmonių lanko sporto klubus ar savaitgaliais aktyviai dirba ar ilsisi gamtoje. Pasyvų šeimos gyvenimą žmonės dažniausiai aiškina laiko, sąlygų ar lėšų trūkumu bei sporto klubo netoli jų gyvenamosios vietos nebuvimu. Panašios fizinio pasyvumo tendencijos stebimos ir tarp vaikų bei moksleivių – visą dieną sėdėję pamokose, mokiniai laisvą laiką leidžia prie rašomųjų stalų, televizoriaus ar kompiuterio ir nelinkę pasportuoti.

Šeimos sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros, stiprinimo ir ugdymo specialistų ar jų teikiamų paslaugų kokybės. Visų pirma, ji priklauso nuo mūsų visų ir kiekvieno asmeninių pastangų. Žmogus, jeigu nori ir stengiasi,gali pakeisti savo gyvenimo būdą.Tuomet ir jo šeimos narių gyvenimas taps sveikesnis, ilgesnis ir džiugesnis. Tėvų, pasirinkusių sveiką gyvenseną, vaikai užauga sveikesni ir patiria didesnį gyvenimo džiaugsmą.

Sveikai gyvenančioje šeimoje nerūkoma. Rūkymas žalingas sveikatai. Su tuo visi sutinka, nes tai nenuginčijama tiesa. Tabako dūmuose nėra nė vienos medžiagos, kuri būtų naudinga žmogaus organizmui, užtai iš 4000 ten esančių junginių net 200 koncentracija yra tokia, kad rūkantiems gali sukelti sveikatos sutrikimų. Pagrindinė medžiaga, dėl kurios rūkomas tabakas, yra nikotinas. Tai stiprus nuodas, kurio mažos dozės stimuliuoja centrinę nervų sistemą, suaktyvina medžiagos, kuri gaminasi galvos smegenyse išsiskyrimą ir yra atsakinga už nervinių impulsų perdavimą. Todėl rūkantysis patiria tam tikrų malonių pojūčių: pranyksta nerimas, sumažėja psichologinė įtampa, dirglumas, pagerėja dėmesys ir susikaupimas dirbant protinį darbą, sutrumpėja reakcijos laikas. Šie malonūs pojūčiai pamažu padaro žmogų priklausomą nuo tabako. Nors tabako gaminiai yra legalūs, tačiau jie pasižymi ypač stipriomis narkotizuojančiomis savybėmis, nes greitai sukelia priklausomybę, pradžioje psichologinę, kuri greitai perauga į fizinę. Pripratęs prie rūkymo ir laiku negavęs cigaretės, žmogus pajunta daugybę nemalonių psichinių ir fizinių pojūčių: nenumaldomą norą rūkyti, dirglumą ir nervingumą, nekantrumą ir nerimastingumą, įtampą ir nerimą, prislėgtumą ir nuovargį, sunkumą susikaupti, pyktį ir agresyvumą, mieguistumą arba nemigą, prakaitavimą, galvos svaigimą, drebulį ir alkį, regėjimo sutrikimus. Dauguma rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio žalingo įpročio ir mesti rūkyti, tačiau jų bandymai dažniausiai būna nesėkmingi, nes tabako priklausomybė yra labai stipri, rūkantieji yra tiesiog priversti rūkyti ir žaloti savo bei aplinkinių sveikatą. Nikotinas stipriai veikia smulkiąsias kraujagysles, sukeldamas jų spazmus, todėl padažnėja širdies ritmas, didėja arterinis kraujospūdis, padažnėja pulsas, negrįžtamai pažeidžiamos arterijų sienelės, atsiranda stiprūs kojų skausmai, mėšlungis. Dervos ir kitos dirginančios medžiagos, esančios tabake, labiausiai kenkia kvėpavimo organams: plaučiams ir bronchams, todėl rūkantieji kosčioja, skrepliuoja, spjaudosi. Tabako rūkymas pagreitina tokių sunkių ligų, kaip širdies infarktas, insultas, plaučių vėžys išsivystymą ir sutrumpina žmogaus gyvenimą 5–8 metais.

Sveikoje šeimoje alkoholinių gėrimų vartojama nedaug ir retai. Tėvai niekada nepadaugina alkoholio, vaikai mato gerą pavyzdį. Tokiose šeimose sumažėja rizika susirgti padidinto kraujospūdžio, skrandžio, kasos, kepenų ligomis. Kenčiantiems dėl priklausomybės nuo alkoholio gresia nelaimingi atsitikimai darbe, namuose, kelyje. Dažna net savižudybė.Tokie asmenys smurtauja šeimose, jų vaikai patiria didžiulę psichinę įtampą. Slopindami įtampą, vaikai taip pat anksti pradeda girtauti ar vartoti narkotikus.

Kaip ir kiekviena sudėtinga veikianti sistema, mūsų organizmas reikalauja nuolatinės priežiūros, savo fizinių ir dvasinių ribų suvokimo. Visais sveikatos priežiūros klausimais Jums patars Jūsų šeimos gydytojas. Ši priežiūra prasideda dar prieš gimimą – prižiūrint ir nuolat tikrinant nėščiąją. Lietuvoje yra nustatyta tvarka, kaip tikrinti nėščiąsias, o gimus kūdikiui tiesiog sudaromas jo priežiūros ir auginimo planas, apimantis ne tik reguliarius sveikatos patikrinimus, bet ir mitybą, mankštinimą, skiepijimą. Taip galima aptikti labai anksti prasidedančius nukrypimus nuo normalios augimo tėkmės ir imtis priemonių. Šeimos gydytojas, pastebėjęs nukrypimų turi galimybę ir pareigą kreiptis į bet kurį reikalingą specialistą pagalbos, pasinaudoti jo patarimais . Geriausia, jeigu sveikatą taip prižiūrėtume ne tik vaikystėje, bet ir vėliau, jau baigę mokyklą, pradėję savarankišką gyvenimą. Reikia reguliariai apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Labai gerai, kai visa šeima pasirenka tą patį šeimos gydytoją. Visų šeimos narių ir jų tarpusavio santykių pažinimas gydytojui padeda tiksliau parinkti priemones sveikatai stiprinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos primena, kad būtina pasirūpinti saugia, sveika ir įdomia šeimos vasara, o atostogų metu apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris ne tik atliks kiekvienais metais reikalingą, o iki rugsėjo 15 d. visiems mokiniams privalomą, vaikų sveikatos profilaktinį patikrinimą, bet ir patars, kaip išlikti sveikiems.