Kaip gyventi puolant koronavirusui?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), reaguodami į nuolat kintančią situaciją pasaulyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeliamos infekcijos nuolat teikia atnaujintas rekomendacijas.
Grįžus iš kelionės privalu nekelti kojos už namų slenksčio
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad žmonės, grįžę iš naujojo koronaviruso infekcijos paveiktų teritorijų, 14 dienų privalo izoliuotis namuose (saviizoliuotis) ir jokiu būdu nesilankyti jokiose viešose vietose, kur galėtų užkrėsti aplinkinius.
Visų keliautojų, grįžusių iš paveiktų teritorijų, ir toliau prašoma registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą bei 14 dienų stebėti savo sveikatos būklę.
Tuo atveju, jei išsivysto ligos simptomai (karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas), nedelsiant skambinti nemokama, visą parą visoje Lietuvoje veikiančia koronaviruso karštąja linija 1808, pranešti apie susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų nurodymus. Jei per dvi savaites ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Visą informaciją su instrukcijomis, kaip elgtis, trumposiomis SMS žinutėmis gaus visi keliautojai. Svarbu tai, kad skirtingi operatoriai žinutes išsiunčia skirtingu metu, o žinutes gauna visi, kurių mobilieji telefonai buvo gavę pasveikinimo žinutes atvykus į užsienio šalį. Jei keliautojas roamingo paslauga nesinaudoja, žinutės negaus.
Saugiausia apsipirkti internetu
Siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui, žmonėms rekomenduojama naudotis apsipirkimo internetu galimybe, jos nesant – jokiu būdu nesigrūsti eilėse, išlaikyti atstumą nuo kitų žmonių, laikytis rankų higienos, čiaudėjimo, kosėjimo etiketo. Savo ruožtu, prekybininkai turėtų pasirūpinti ne tik klientų, bet ir darbuotojų higiena.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, visose šalies parduotuvėse ir prekybos centruose rekomenduojama riboti klientų srautus, išvengiant jų grūsčių. Tarp eilėse stovinčių pirkėjų turėtų būti išlaikomas ne mažesnis nei vieno metro atstumas.
Tuo metu, parduotuvių darbuotojams turėtų būti sudaryta galimybė ne rečiau nei kas dvi valandas, o esant poreikiui – ir dažniau, plauti rankas po šiltu tekančiu vandeniu skystu muilu ar dezinfekuoti jas naudojant tam skirtas priemones.
Saugomės parduotuvėje, net atsiskaitydami
Taip pat didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir dažniausiai liečiamų paviršių (durų rankenų, turėklų, krepšelių, vežimėlių rankenų) valymui ne tik drėgnu būdu, bet ir naudojant specialias dezinfekcines medžiagas. Tam rekomenduojama naudoti 0,1 natrio hipochlorito tirpalą.
Aplinkai valyti ir dezinfekuoti rekomenduojama naudoti 0,1% natrio hipochloritą (skiedimas santykiu 1:50, jei naudojamas buitinis baliklis, kurio pradinė koncentracija yra 5%) po valymo neutraliu plovikliu. Tuo metu, paviršius, kuriuos gali sugadinti natrio hipochloritas, reikia valyti 70% koncentracijos etanoliu, prieš tai juos nuvalius neutraliu plovikliu.
Be to, prekybininkai turėtų pasirūpinti ir tinkamu klientų informavimu. Dar prieš patenkant į patalpas žmonės turėtų matyti informaciją apie rankų higienos reikalavimus, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą.
Rekomenduojama vengti atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, o rinktis elektronines atsiskaitymo priemones (banko korteles, elektroninę bankininkystę). Jeigu visgi atsiskaitoma banknotais ir monetomis, būtina kuo dažniau plautis rankas, neliesti veido neplautomis rankomis. Tokiu atveju, kai atsiskaitant tenka rankiniu būdu suvesti PIN kodus, taip pat būtina iškart atsakingai pasirūpinti rankų higiena.
Banknotais ir monetomis žmonės keičiasi labai greitai (jie greitai perduodami iš rankų į rankas, be to, tėvai duoda jų vaikams), tad išlieka teorinė viruso perdavimo tikimybė per pinigus, o kol kas trūksta duomenų apie šio viruso gyvavimo aplinkoje laiką.
Nors užkrečiamųjų ligų plitimo atvejų naudojant grynuosius nėra nustatyta, banknotai ir monetos yra vieni iš labiausiai užterštų daiktų. Mokslininkai yra nustatę, kad pinigų paviršiuje galima aptikti įvairių bakterijų ir virusų, kurios platinamos per rankas.
Koronavirusas aplinkoje išgyvena iki 9 dienų
Šiuo metu yra žinoma, kad pagrindinis būdas, kuriuo žmogus gali užsikrėsti koronavirusu yra oro lašelinis, kai sergantis žmogus virusą kitam perduoda kosėdamas, čiaudėdamas. Iki šiol mokslininkai neturi tikslaus atsakymo, kiek laiko šis koronavirusas išlieka gyvybingas aplinkoje. Koronavirusų šeimai priklausantys virusai ant aplinkos daiktų gali išgyventi pakankamai ilgai – iki 9 dienų. Deja, kol kas duomenų apie naujojo koronaviruso (COVID-19) atsparumą aplinkai mokslininkai nėra pateikę.
Teritorijų, kuriose vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimas visuomenėje, sąrašas, keičiantis epidemiologinei situacijai, nuolat atnaujinamas ir skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje http://sam.lrv.lt/koronavirusas.
Pagal SAM Spaudos tarnybos informaciją
