Kaip nugalėti pošventinį slogutį

Stresas po švenčiųTamsios ir trumpos dienos slegia kur kas labiau žiemai įpusėjus nei šaltojo sezono pradžioje. Praūžus švenčių maratonui ir šurmuliui, labiau išgyvename sezoninį nerimą ir apatiją: padidėja dirglumas, įtampa, stresas, įprasta veikla kelia vis didesnį nuobodulį.

Dėl streso ir įtampos kalta ne mus supanti aplinka, o mūsų požiūris bei vertinimas. Kasdienių išgyvenimų, nemalonumų sukeltas  stresas ir įtampa turi savybę kauptis. Nors jo visai išvengti neįmanoma, tačiau galima sušvelninti padarinius. Vienas jų – griežtesnės dienotvarkės laikymasis.

Dienos režimas ne tik padeda laiku atlikti darbus, bet ir suteikia stabilumo ir saugumo jausmą. Aiškūs darbo ir pramogų prioritetai taip pat leidžia lengviau priimti naujus iššūkius“, – sakė ISM Executive school organizacinės psichologijos konsultantė Birutė Ruplytė.

Vidinė ramybė. Stresą, įtampą ir prislėgtą nuotaiką mažina tikslus išgyvenamų jausmų įvardijimas. Stresinėje situacijoje gali kilti įvairių jausmų: baimės, nerimo, pykčio, kaltės, gėdos, nevilties, bejėgiškumo. Svarbu atpažinti emocijas ir suprasti, kokią informaciją jos perduoda apie mūsų poreikius, aplinką, santykius su kitais žmonėmis. Mūsų jausmai yra susiję su smegenyse saugoma  informacija ir ją paprasčiausiai perteikia. Mūsų nuotaikos susijusios su atsiminimais, įgytomis žiniomis, patirtimi, išgyventais santykiais. Visko pradžia – mintys: kaip galvojame, taip ir jaučiamės. Tad jei blogai jaučiamės, reiktų paprasčiausiai pasistengti pozityviau vertinti situaciją.

Poilsis ir sveika mityba. Labai svarbu nepervargti ir pailsėti – tiesiog gerai išsimiegoti. Taip pat patartina išlaikyti asmeninio gyvenimo ir darbo balansą, turėti savo mėgstamą veiklą,  nepamiršti pasivaikščiojimų, kelionių, pramogų. Stresui labiau pasiduoda pavargę, neturintys pomėgių, nesugebantys džiaugtis laisvalaikiu žmonės.

Išklausymas. Pastebėję draugą ar kolegą, kuris atrodo nelaimingas ar apimtas streso, paprašykite jo papasakoti, kas nutiko. Kuo atidžiau ir ramiau klausysitės, tuo labiau jis atsivers. Nepamirškite, kad nedera pulti ieškoti jo problemų sprendimo ar kaltinti dėl neteisingų veiksmų – labiausiai padėsite tiesiog išklausę. Mokėdami išklausyti kitą, lengviau atsiversite ir patys.

Rašymas. Jei patiriate emocinę įtampą, bet nenorite išsipasakoti, nerimą keliančias mintis užrašykite ant popieriaus. Rašymas padeda problemą pamatyti iš šalies ir lengviau priimti adekvačius sprendimus. Rašydami geriau suprasite save ir aplinkinius, suvoksite savo tikslus ir poreikius bei kaip juos įgyvendinti. Tai paprastas būdas sumažinti įtampą.

Juokas pakelia nuotaiką ir mažina psichologinę įtampą tiek suaugusiems, tiek vaikams. Juokiantis gaminami net du laimės hormonai – serotoninas ir oksitocinas. Nusijuokti padės geras anekdotas, humoro laida ar komedija. Moksliškai įrodyta, jog gebant pasijuokti net nemažos problemos nebeatrodo tokios rimtos.

Gerasis stresas. Pripažinta, kad nedidelis stresas naudingas, nes išblaško ir pažadina nuotykių skonį. Stresas gali būti teigiamas, kai jis aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Todėl retkarčiais verta išbandyti ką nors nauja: sporto šaką, leistis į kelionę ar išsiruošti į pasimatymą. Nepamirškite puoštis – grožis taip pat gerina nuotaiką ir mažina įtampą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*