Kodėl tampame alergiški

Alergija kamuoja ir rudenįKai kuriose Europos šalyse net 4 iš 10 žmonių yra alergiški. Šiaulių universiteto profesorė Ingrida Šaulienė kasmet, prasidėjus augalų žydėjimo sezonui ore pasklidusias žiedadulkes medžioja specialiomis gaudyklėmis. Vos tik ištyrusi žiedadulkių mėginius, naujienomis pasidalinti skuba su visuomene, juk kartu su žiedadulkėmis atkeliauja ir čiaudulio bei varvančių nosių sezonas!

Profesore, ar jūsų ir jūsų kolegų kasdienė veikla – gaudyti orą?

Aerobiologijoje oro „gaudymas“ neišvengiamas. Lietuvoje oro žiedadulkes nuosekliai tyrinėjame dar tik 10 metų- specialiomis oro gaudyklėmis įsiurbiama tiek oro, kiek įkvėptų žmogus, skaičiuojame jame esančias žiedadulkes ir skirstome jas pagal rūšį. Tokios gaudyklės yra daugelyje pasaulio miestų – nuo Europos iki JAV.

Šiandien vis daugiau žmonių aktualus alergijų klausimas. Tad kartu su viso pasaulio mokslininkais stebime, kaip keliauja žiedadulkės ir sudarome žiedadulkių dienoraštį.

Kam gali būti naudingas toks žiedadulkių dienoraštis?

Alergiški žmonės gali pildyti žiedadulkių dienoraštį (www.pollen.lt) ir savarankiškai nusistatyti, kurios žiedadulkės veikia jų sveikatą. Tikimės, kad ši stebėsena padės ir gydytojams, tiriant alergiškus pacientus, tiek patiems pacientams, kurie gali atrasti, kad jų nosis varva visai ne nuo žiedadulkių.

Ar čiaudulys ir niežtinčios akys – tik pavasario pranašės?

Žiedadulkės keliauja aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose. Drėgnu oru, jų nukeliauja mažiau, sausu – jų gali atkeliauti daugiau. Iki mūsų atskrenda žiedadulkės net iš Ispanijos, Vengrijos ar Prancūzijos.

Kad alergijos gali kamuoti tik pavasarį – netiesa. Šiuo metu Pietų Europoje žydi ambrozija, kuri į orą paleidžia net iki kelių milijardų žiedadulkių. Alerginę reakciją gali sukelti vos 5 šio augalo žiedadulkės. Šio augalo žiedadulkės atkeliauja pas mus, tad alergija gali kamuoti ir dabar.

Kodėl vis daugėja alergiškų žmonių? Galbūt ieškote būdų, kaip gydyti alergijas?

Egzistuoja dvi teorijos: arba viskas nuo genų, arba nuo aplinkos. Manyčiau, kad alergiškų žmonių skaičių lemia aplinka, kurioje gyvename ir auginame vaikus. Naudojame per daug chemikalų, viską plauname ir dezinfekuojame, izoliuojame vaikus nuo  gamtos. Todėl  organizmas tampa nebe toks atsparus. Vien faktas, kad kaimuose žiedadulkėms alergiškų žmonių yra gerokai mažiau, akivaizdus įrodymas.

Padėtų draugystė su aplinka, išvykos į gamtą ir saikingesnis valymas. Žiedadulkės gyvena Žemėje ilgiau nei žmogus, tad turime išmokti sugyventi kartu.

Antra vertus, aktualus ir paveldimumo klausimas. Todėl bandysime nustatyti, kurie genai organizme yra atsakingi už tą žiedadulkių sukeliamą jautrumą. Atradę šiuos genus galėsime prisidėti prie tikslesnių vaistų kūrimo.

Ačiū už pokalbį.