Pavojai sveikatai namų virtuvėje

Kaip dažnai keičiate indams plauti ar stalviršiams valyti skirtas kempinėles? Ar galite įsivaizduoti, kad kempinėlėse aptinkama per 360 rūšių mikroorganizmų, o vos viename porėtame kubiniame centimetre gyvena net 6,5 karto daugiau bakterijų nei yra gyventojų žemėje? „Tai – tikras mikrobiologinis rojaus kampelis“,  – sako „Hila“ Šeimos medicinos centro gydytoja Agnė Šimonienė, kuris pasak jos, gali sukelti negalavimus.

Apsinuodijimų maistu kaltininkės

Pasak šeimos gydytojos, virtuvės kempinėlėse galima aptikti tokių patogeninių mikroorganizmų kaip Enterobacteriaceae, Salmonella, E. coli, Klebsiella spp. (net karbapenema atsparūs atvejai) ar Staphylococcus spp.

„Įprastai šių mikroorganizmų yra neapdorotame maiste, pavyzdžiui, salmonelių – ant žalios mėsos, ypač, paukštienos, taip pat kiaušinių  ar gerai nenuplautų daržovių. Kampilobakterijos dažnai sutinkamos termiškai neapdorotoje mėsoje, o ypač laikomoje vakuuminėse pakuotėse, o E. Coli bakterijos plinta per nešvarias rankas ir paviršius, užterštą maistą, – pasakoja gydytoja ir priduria – nuolat drėgnose vietose, tarp jų ir šaldytuvuose, galima aptikti listerijų – šios bakterijos itin pavojingos besilaukiančioms, taip pat mažiems vaikams ir senjorams.“

Pasak gydytojos, virtuvėje šie ir kiti mikroorganizmai nesunkiai patenka ant įrankių, kuriais ruošiame maistą, pjaustymo lentelių, stalviršių ir virtuvės kempinėlių. Patekusios į žmogaus organizmą šios bakterijos sukelia apsinuodijimo maistu simptomus: viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, taip pat karščiavimą.

Paklausta, ar tiesa, kad nešvarioje virtuvės kempinėlėje bakterijų galima aptikti daugiau nei ant klozeto dangčio, gydytoja sako, kad tai rodo moksliniai tyrimai. Iš tiesų, 2017 m. „Scientific Reports“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad viename kempinėlės kubiniame centimetre gyvena kur kas daugiau bakterijų nei ant tualeto sėdynės. „Mikroorganizmai geriausiai tarpsta tamsiose, drėgnose ir šiltose vietose, kuriose daug maisto likučių. Virtuvės kempinėlėse rasime visas šias sąlygas, bet to, kitaip nei tualetų, jų nevalome agresyviomis dezinfekcinėmis priemonėmis“, – šypsosi gydytoja A. Šimonienė.

Indų ploviklis bakterijų nesunaikina

Natūraliai kyla klausimas, kodėl kempinėlėse veisiasi ištisos bakterijų kolonijos, jei dažniausiai jas naudojame kartu su indų plovikliu, laikomu viena toksiškiausių buitinės chemijos priemonių?

Anot gydytojos, svarbu suprasti, kad pagrindinė indų ploviklio paskirtis – šalinti riebalus ir purvą. Jis nėra stiprus dezinfektantas, nebent tai speciali antibakterinė priemonė. Taigi įprastas indų ploviklis, bakterijų nesunaikina, tik jas nuplauna, ir tai tokiu atveju, jei indus plaunate kruopščiai ir karštu vandeniu.

„Dėl porėtos struktūros, tai labai patogi ir palanki vieta kauptis bakterijoms. Per kempinėles šios ir vėl gali patekti ant indų, virtuvės įrankių ar paviršių, net ir naudojant antibakterinį ploviklį“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Maistą teršia ir mikroplastikas

Dar viena aktuali problema – mikroplastikas. Virtuvės šluostės, kempinės gaminamos iš sintetinių medžiagų – plastiko, kuris dėl intensyvaus trynimo, šveitimo mikroskopinėmis dalelėmis nusėda mūsų aplinkoje ir, deja, nesunkiai patenka į mūsų kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą ir kaupiasi organizme. Tai ypač pasakytina apie dažnai liaupsinamas kempines-trintukus, kurios šiurkščiau valant tiesiog susitrina.

„Yra žinoma, kad patekęs į žmogaus organizmą, mikroplastikas skatina uždegiminius procesus, gali trikdyti hormoninės sistemos veiklą, turi neigiamos įtakos imunitetui, medžiagų apykaitai ir net vaisingumui. Be to, šios mikroskopinės dalelės linkusios kauptis organizme“,  – atkreipia dėmesį gydytoja A. Šimonienė.

Kaip sumažinti infekcijos pavojų namų virtuvėje?

Paklausta, ar yra būdų sumažinti infekcijos riziką savo namų virtuvėje, šeimos gydytoja sako, kad padeda elementarios higienos taisyklės, kurias, deja, ne visada prisimename:

• Dažniau keisti virtuvės kempinėles – ne tik, kai šios akivaizdžiai susidėvi. Idealu tą daryti ne rečiau kaip kas 1–2 savaites. Tiesa, toks įprotis ne itin draugiškas aplinkai, tad kaip alternatyvą galima rinktis indams plauti skirtą šepetėlį. Kitaip nei kempinėlė, pasak gydytojos, šepetėlis greičiau išdžiūsta, todėl jame ne taip užsilaiko bakterijos.
• Po indų plovimo ar paviršių valymo – gerai išplauti ir nusausinti kempinėles ar šluostes. Be to, naudinga jas palaikyti verdančiame vandenyje, nes organizmui pavojingos bakterijos linkusios žūti aukštoje temperatūroje.
• Nepamiršti tinkamai prižiūrėti ir valyti šaldytuvo. „Rekomenduojama šaldytuve nustatyti ne aukštesnę kaip +4 laipsnių Celsijaus temperatūrą, neleisti jame susidaryti kondensatui, be to,  reguliariai patikrinti, ar nėra užsilikusių pasibaigusio galiojimo maisto produktų. Taip pat – nepamiršti reguliariai valyti šaldytuvą, naudojant, pavyzdžiui, vandens ir muilo tirpalą,“ – sako A. Šimonienė.
• Šaldytuve atskirai laikyti neapdorotą mėsą, žalius kiaušinius ir valgyti jau paruoštus maisto produktus.
• Reguliariai išplauti virtuvės šiukšliadėžes. Tą daryti reikėtų kartą per savaitę, naudojant karštą vandenį ir muilą, papildomai pervalant dezinfekuojančiu valikliu.
• Kartą per dvi savaites – kruopščiai išvalyti indaplovę. Tą padaryti galima specialiu indaplovės valymo režimu pagal gamintojo instrukcijas. Taip pat, nemažiau svarbu ištuštinti ir išvalyti indaplovėje esančius filtrus, kuriuose susikaupia maisto ir riebalų likučiai.
• Atsakingai valyti virtuvės paviršius: stalviršius, kaitlentę, taip pat ir gartraukį, jungiklius, spintelių ir orkaitės rankenėles, ypač virtuvės kriauklę.
• Žinoma, kruopščiai plauti maisto gaminimui naudojamus įrankius, indus, lenteles. O po sąlyčio su neapdorotu maistu gerai nusiplauti rankas.

Vengiantiems naudoti cheminius valiklius gydytoja primena, kad yra ir natūralių priemonių, padedančių palaikyti švarą. Tai – actas, kuris per 5–10 min. gali sunaikinti iki 85 proc. patogeniškų mikroorganizmų, neutralizuoti blogus kvapus. Citrinos sulčių ir druskos mišinys turi antibakterinių savybių, be to, ir šveičiamąjį poveikį. Dar viena natūrali riebalų, kvapų šalinimo ir dezinfekavimo priemonė – soda. Taip pat karštas vanduo, arbatmedžio aliejus.

Pasak gydytojos, mūsų aplinkoje ir net mūsų pačių organizme apstu įvairiausių bakterijų. Ne visos jos yra pavojingos ar pridaro žalos, tačiau apsisaugoti nuo infekcijas sukeliančių mikroorganizmų visada padeda tinkama kūno ir aplinkos higiena.