Skaidrūs nuodai

Nors ir keista, tačiau tik nedaugelis suvokia, kas tai yra degtinė. Kaip kitaip mūsų amžiuje būtų galima paaiškinti, jog jau kelis šimtmečius apie šį skystį egzistuoja daugybė neįtikėtinų mitų? Galvojama, kad degtinė sušildo šaltyje, pralinksmina, padeda peršalus, saugo nuo radiacijos poveikio ir t.t. Tie mitai egzistuoja pritariant telekompanijoms ir spaudai, nors mokslas sako, kad alkoholis negali tarnauti nei profilaktiniams, nei gydomiesiems tikslams.

Dažnai teigiama, kad žmonės, kurie negeria alkoholio, palyginus su tais, kurie mėgsta išgerti, dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, nors turėtum būti paskutinis kvailys, kad, vos pajutęs gresiančio insulto ar infarkto požymius, gaivintis bėgtum į artimiausią barą. Britų Širdies tyrimų centras nusprendė paaiškinti šį keistą paradoksą. Paaiškėjo, kad daugumos tyrimų dalyviai, priskirti „negeriančiųjų“ grupei, buvo, kaip sakoma, „savo jau išgėrę“ ir alkoholio atsisakė dėl kokių nors ligų. Taip ir atsitiko, kad toji negeriančiųjų grupė pasirodė esanti ne tokia sveika, kaip „vidutiniškai“ išgeriančių. Jei iš negeriančiųjų grupės išmestumėte tuos, kurie savo sveikatą jau „prapylė“, tyrimų duomenys pasikeistų, kadangi siekiant širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, alkoholis neduoda jokios naudos. Be to, visada lieka tikimybė, kad vyno naudą įrodinėjantys mokslininkai labai gerai sutaria su vyndariais ar vyno pirkliais.

Tačiau vis dėlto – kas yra ta degtinė?

Degtinė yra alkoholinis gėrimas, išgryninto etilo alkoholio ir vandens mišinys. Štai ir viskas. Kas yra vanduo, žino visi. O kas yra alkoholis? Didysis rusų neurologas V. M. Bechterevas kalbėjo „Alkoholis yra nuodai visoms gyvoms būtybėms – augalams ir gyvūnams“. Įžymus rusų fiziologas N. E. Vedenskij teigė: „Nėra visame organizme nė vieno organo, nė vieno audinio, nė vienos kūno dalies, kuri nejaustų pragaištingo alkoholio poveikio. Alkoholis jokiu būdu negali būti laikomas maistine medžiaga“. Rusų higienistas F.F.Erismanas: „Mes įrodėme, kad alkoholis, kaip maistinė medžiaga, neturi praktinės vertės ir kad jis, netgi labai praskiesta forma, sukelia žmogui pavojingą apsinuodijimą. Alkoholis priklauso priemonėms, turinčioms stiprų narkotinį poveikį ir šiuo požiūriu glaudžiai stovi su chloroformu“. Štai kaip galvoja klasikinė rusų medicina. Tačiau jei į rankas paimtume šių laikų gydytojo vadovą „Ūmūs apsinuodijimai“, pamatytume, jog ir šių dienų medicinos požiūris (ne pavienių girtuoklių su baltais chalatais) nesiskiria nuo to, kuris buvo prieš 100 metų: „Alkoholis – nervų nuodas“.

Taigi, degtinė – nervų nuodų mišinys su vandeniu. 40 proc. nuodo ir 60 proc. geriamojo vandens. Viename litre degtinės yra 400 g nervų nuodų ir 600 g paprasto vandens. Štai ir viskas. Nieko daugiau ten nėra.

Etanolis – degus, bespalvis skystis, turintis specifinį kvapą, tuo pačiu jis yra stiprus narkotikas. Kiekvienas žmogus gali frazę „alkoholinis gėrimas“ pakeisti į tokią pat teisingą, tačiau kruopščiai slepiamą „narkotinis gėrimas“, „nervų nuodų gėrimas“ arba „visų gyvų būtybių nuodų gėrimas“. Suvokiate tai pagaliau sveiku protu? Juk kažkaip reikia apgaudinėti žmones, kad jie garbintų baisius narkotinius tirpalus kaip malonų skystį?

Beje, neteisinga manyti, kad degtinė – gėrimas. Žodis gerti reiškia, kad jūs geriate ką nors, kas maitina, puoselėja organizmą. Kaip gi galima gerti „nervų nuodus“ ar „sunkiuosius narkotikus“ – supraskite ir tai pagaliau. Rusija IX – XI amžiuje gėrimu pripažino ne bent kokį vandenį, o tik „gyvą“. Gyvas vanduo – tai tekantis vanduo, šaltinių, versmių ir greitų, skaidrių upių vanduo. Gyvąjį vandenį taip pat vadino „geriamuoju vandeniu“, tai yra, vandeniu gėrimui, o kartais tiesiog gėrimu.

Žinome, kad pagrindinė degtinės sudedamoji dalis – išvalytas (distiliuotas) etilo spiritas. Ką reiškia tie žodžiai „distiliuotas“, „išvalytas“ ar „gryniausia pasaulyje degtinė“? Kaip galima kalbėti apie „gryną“ degtinę? Iš tiesų apie tai galima kalbėti – panašiame kontekste, kuriame kalbame apie benziną. Kaip žinia, yra įvairių benzino rūšių, tačiau juk vis viena jis laikomas nuodu, niekas jo negeria. Tik beprotis ar beviltiškai apgautas žmogus gali išgirdęs frazę „pats švariausias benzinas“ ar „pati gryniausia degtinė“ su džiaugsmu užsinorėti jo išgerti. Taigi, „pati gryniausia degtinė“ yra tas pats, kas „patys gryniausia nuodai“.

Alkoholis (spiritas) – tai pats tikriausias nuodas. Tai visiškai aišku visiems blaiviems žmonėms. Va kodėl blaivūs žmonės kalba apie būtinybę visiškai atsisakyti alkoholio. Tiesa, sakoma, kad „uždraustas vaisius saldesnis“. Na, kas gali ginčytis? Taip pat gali būti, kad tas uždraustas vaisius dar ir saldus. Bet kalba eina ne apie tai, kad ta vaisių reikia uždrausti, o apie tai, kad jo išvis niekas neaugintų. Kalbame apie būtinybę baigti alkoholio gamybą, reklamą ir pardavimą.

Remiantis Евгений Батраков „САМАЯ ЧИСТАЯ… ОТРАВА“

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė