Vaikai retai sulaukia pagalbos internete

Esamos skundų pateikimo priemonės neveikia – tik vienas iš dešimties (13%) Europos vaikų, kurie buvo sutrikdyti ar nuliūdinti internete, apie tai pranešė naudodamiesi internete esančiais mechanizmais. Lietuvoje šiuos įrankius naudoja tik 9 % vaikų. Tai viena reikšmingiausių naujos EU Kids Online projekto, kurį Lietuvoje vykdo Mykolo Romerio universitetas (MRU), ataskaitos išvadų.

Rytoj, liepos 11 d., interneto paslaugų tiekėjai Europos Komisijos surengtame susitikime pristatys savo pastangas, kaip išlaikyti vaikų saugumą internete. Naujosios ataskaitos, apžvelgiančios ką vaikai iš tikrųjų veikia internete, tyrėjai iš visos Europos rekomenduoja paslaugų interneto turinio kūrėjams daugiau dėmesio skirti draugiškai komunikacijai ir prieinamiems įrankiams.

Ataskaitoje taip pat atskleidžiama, kad vienas iš penkių vaikų yra susidūręs su potencialiai pavojingu interneto turiniu, pavyzdžiui, tinklalapiais, kuriuose skatinama anoreksija ar savižudiškos technikos.

Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros docentas Alfredas Laurinavičius, kuruojantis tyrimo vykdymą Lietuvoje tvirtina, jog pagal interneto naudojimą Lietuva priklauso „intensyvaus naudojimo bei aukštos rizikos“ šalių grupei. Net 95 % Lietuvos vaikų bent kartą per savaitę naudojasi internetu, 72 % tai daro kasdien. Lietuvos vaikai pasižymi ypatingai teigiamu interneto ir jo suteikiamų galimybių vertinimu. Intensyvus interneto naudojimas bei teigiamos nuostatos interneto atžvilgiu sudaro sąlygas ne tik tobulėti bei praturtinti vaiko asmenybę, bet ir susidurti su pavojais bei informacija, kurios poveikis yra greičiau žalingas negu naudingas.

Tėvai labiau susirūpinę pavojais internete, negu alkoholiu, seksu ir narkotikais

Paklausus tėvų, kurioje srityje jie patiria daugiausia nertimo dėl vaikų, pirmaujančiame penketuke buvo nurodyti pasiekimai mokykloje, eismo įvykiai, patyčios (internete ar asmeninės) bei nusikalstamumas. Pavojai internete – su vaiku susisieks nepažįstamas ar jis pamatys netinkamą turinį – nurodyti ketvirtoje ir penktoje vietoje iš devynių, keliančių nerimą situacijų sąrašo: vienas iš trijų tėvų teigia, kad labiau nerimauja dėl šių pavojų. Mažiau nerimaujama dėl alkoholio, narkotikų, problemų su policija ir seksualinės veiklos.

Doc. A. Laurinavičius, komentuodamas rezultatus aiškina, jog tėvų nerimas dėl galimo neigiamo interneto vartojimo poveikio gali turėti keletą priežasčių: “Daliai tėvų internetas yra „svetima teritorija“, kurioje jų vaikai yra pranašesni, o tai, kas yra blogai pažįstama, kelia nerimą ar baimę. Reikia paminėti, kad lyginant su kitomis veiklomis, vaiko veiklą internete kontroliuoti yra sudėtingiau. Nerimą gali kelti vaiko galimybės užmegzti pažintis, dalintis savo nuotraukomis, kita informacija. Atskiri tragiški su interneto naudojimu susiję žiniasklaidoje pateikiami atvejai taip pat gali padidinti tėvų nerimą”.

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros vedėjas pastebi, kad susidūrę su nemaloniomis situacijomis internete vaikai gali ieškoti pagalbos jame. Visgi vaikai, pranešę apie jiems internete iškilusias problemas, nėra patenkinti atitinkamų paslaugų tiekėjų teikiama pagalba. Tik du trečdaliai vaikų, kurie pranešė apie pavojingą turinį ar patirtą riziką, suvokė jiems pateiktą atsakymą, kaip naudingą, o trečdalis – kaip nenaudingą. Tie, kurie pranešė apie seksualinius vaizdus, buvo šiek tiek labiau patenkinti suteikta pagalba.

Mažiau patyrę interneto vartotojai turi būti skatinami naudotis internete esančiais įrankiais, kurie savo ruožtų turėtų būti sukurti paprastam ir nepatyrusiam vartotojui.

Svarbus tėvų tarpininkavimas

Aktyvi tėvų pagalba naudojantis internetu, pavyzdžiui, bendra veikla jame ar vaikų skatinimas mokytis patiems, bet esant netoliese, jei prireiktų pagalbos – sumažina rizikos internete tikimybę visų amžių vaikams. Tai taip pat siejama su sumažėjusiu žalos potyriu tarp 9-12 metų amžiaus vaikų, kartu nesumažinant jų priėjimo prie teigiamų veiklų internete.

Daugiau informacijos:

Doc. dr. Alfredas Laurinavičius

Mykolo Romerio universitetas, Psichologijos katedra

Tel.: (8 5) 271 4620

El.paštas: allaur@mruni.eu

Daugiau apie ataskaitą:

Ataskaita “Geresnio interneto vaikams link” (Towards a better internet for children) tiria interneto tiekėjų teikiamas apsaugos strategijas ir analizuoja, ar yra įrodymų, kad šios strategijos yra veiksmingos ir sumažina riziką. Analizė atliekama remiantis 25 000 interviu su vaikais ir jų tėvais 25 Europos valstybėse.

Visas ataskaitos tekstas “Towards a better internet for children?” (Sonia Livingstone, Kjartan Ólafsson, Brian O’Neill and Verónica Donoso) laisvai prieinamas: http://www2.lse.ac.uk/media@lse/research/EUKidsOnline/EU%20Kids%20III/Reports/EUKidsOnlinereportfortheCEOCoalition.pdf

Daugiau apie projektą: www.eukidsonline.net

Tyrime dalyvaujančios šalys: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Lenkija, Lietuva, Olandija, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Papildomai projekte dalyvauja Islandija, Kroatija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Rusija, Slovakija ir Šveicarija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *