Arterinė hipertenzija: paprastai nustatoma, bet ne visada gydoma

Didelis kraujo spaudimas- pavojingasPraktiškai kiekvienam svarbu matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos pasekmes. Mat nuo širdies ir kraujagyslių ligų dažnai mirštama, o arterinė hipertenzija svarbiausia jų priežastis. Arterinė hipertenzija kasmet nusineša 9,4 milijono pasaulio žmonių gyvybių. Apytiksliai tiek, kiek visos infekcinės ligos kartu sudėjus.

Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai galimi visiems žmonėms. Įtakos turi fizinis aktyvumas, metų laikas, paros laikas (naktį arterinis kraujo spaudimas sumažėja), miego trukmė, darbo krūvis, psichoemocinė būklė ir stresas, alkoholis, vaistai, moterims – nėštumas ir t. t. Kai dėl nežinomų priežasčių ilgai laikosi padidėjęs arterinis kraujospūdis, tai jau pirminė arterinė hipertenzija. Liga ilgainiui pažeidžia įvairius organus – širdį, smegenis, kraujagysles ir inkstus.

Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai

Pirminė arterinė hipertenzija kamuoja apie 90 proc. visų sergančiųjų. Antrinę, kurios priežastys aiškios, lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika (lemia 30-60 proc.), amžius (jei 55 m. amžiaus žmogaus arterinis kraujo spaudimas normalus, arterinės hipertenzijos rizika likusį gyvenimą yra 90 proc.), rasė (juodaodžių arterinis kraujo spaudimas didesnis), rūkymas, antsvoris bei nutukimas, gausus riebus, sūrus maistas, alkoholis, fizinis pasyvumas, nuolatinė nervinė įtampa, naktinis darbas ir kt.

Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų ligos, inkstų arterijų stenozė, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.

Dažniausi simptomai ir ligos eiga

Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių požymių, todėl gali būti ilgai nepastebėta. Taigi svarbu matuoti arterinį kraujo spaudimą. Net jeigu liga jau diagnozuota, bet nėra simptomų, žmogus neskuba keisti gyvensenos ar vartoti vaistų. Ilgainiui atsiranda simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją (inkstų pakenkimas), retinopatiją (akių tinklainės pakenkimas), kraujagyslių sienelių (intimos) pažeidimus ir kt. Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma (ji gali net atsisluoksniuoti), smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas.

Greitai ir daug padidėjus arteriniam kraujo spaudimui ištinka hipertenzinė krizė, kuri sukelia gyvybiškai svarbių organų (pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų), kraujotakos sutrikimus.

Hipertenzinės krizės požymiai:

  • didelis arterinio kraujo spaudimas (diastolinis AKS > 140 mm Hg);
  • akių dugno pokyčiai;
  • neurologiniai negalavimai – galvos skausmas, sąmonės ir regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais – koma;
  • širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai – ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas;
  • inkstų veiklos sutrikimas – oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas;
  • virškinimo sistemos pokyčiai – pykinimas, vėmimas.

Kraujospūdis gali padidėti tik gydytojo kabinetetai vadinamoji „Baltojo chalato” hipertenzija. Priešingas fenomenas – „izoliuota ambulatorinė hipertenzija” arba slaptoji hipertenzija, kai gydytojo kabinete kraujospūdis normalus, o pamatuotas namuose padidėjęs.

Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija gali užklupti ir vaikystėje bei paauglystėje. Vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė. Hhipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas vaikams ir paaugliams arterinė hipertenzija nustatoma, jei sistolinis ar diastolinis kraujo spaudimas viršija 95 procentilį, nustatytą tam tikram vaiko amžiui, ūgiui bei lyčiai.

Diagnostika

Hipertenzija – turbūt lengviausiai nustatoma lėtinė neinfekcinė liga – pamatavus kraujospūdį. Tik vienkartinis matavimas gali būti netikslus. Pateikiame vidutinius arterinio kraujo spaudimo dydžius ir jų interpretaciją:

Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija

Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija
Kategorija Sistolinis arterinis kraujo spaudimas (mm Hg) Diastolinis arterinis kraujo spaudimas(mm Hg)
Optimalus <120 <80
Normalus 120–129 80–84
Aukštas normalus 130–139 85–89
1 laipsnio arterinė hipertenzija (maža) 140–159 90–99
2 laipsnio arterinė hipertenzija (vidutinė) 160–179 100–109
3 laipsnio arterinė hipertenzija (didelė) >180 >110
Izoliuota sistolinė hipertenzija >140 <90
Žemas, bet normalus 90–100 60–65
Hipotenzija <90 <60

Būtina išsiaiškinti, kaip kraujospūdis kinta per parą (tam arterinis kraujo spaudimas stebimas 24 valandas), ieškoti ir padidėjusio spaudimo priežasčių, gretutinių susirgimų, vidaus organų pažeidimų.

Gydymas

Sergantieji turėtų matuotis arterinį kraujo spaudimą namuose. Tikslinis arterinis kraujo spaudimas gydant arterinę hipertenziją – 140/90 mm Hg (esant mažai ar vidutinei komplikacijų rizikai) ir 130/85-125/75 mm Hg (esant didelei komplikacijų rizikai). Bet kokio laipsnio pirminę arterinę hipertenziją reikia pradėti gydyti keičiant gyvenseną ir vartoti vaistus.

Visiems be išimties pacientams siūloma: mesti rūkyti, laipsniškai stabilizuoti svorį (kartais netekus tik 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg), mažiau vartoti alkoholio, reguliariai mankštintis (vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniai pratimai 30-60 min. kasdien, bet pagal paciento būklę, amžių, aerobinį pajėgumą, medikamentus ir kt.), mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti, naudoti druskos pakaitalus), koreguoti mitybos įpročius – valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 300 g daržovių per dieną), mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčio ir riebaus maisto, mažiau naudoti produktų su kofeinu, mažinti lėtinį stresą ir kt.

Pagal Lietuvos ir užsienio mokslinę literatūrą parengtą Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojo Remigijaus Zumero straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*