Aukštas kraujo spaudimas – atviras kelias insultui

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas habil. med. dr. prof. Audrius Aidietis sako, kad ši civilizacijos liga ardo žmogaus signalizacijos sistemą, todėl pradeda gesti ir kiti žmogaus mechanizmai.  Didelę įtaką šiam negalavimui daro arterinė hipertenzija. Kova su ja ir jos pasekme – prieširdžių virpėjimu – gali užkirsti kelią insultui.

Aukštas kraujo spaudimas, kitaip vadinamas arterine hipertenzija yra civilizuotos visuomenės problema. Ši problema kamuoja 15–20 proc. žmonių.[1]

„Arterinė hipertenzija – labai klastinga liga, kuri iš pradžių sugadina žmogaus signalizaciją, o paskui ir visus žmogaus organus: širdį, kraujagysles ir kita. Arterinė hipertenzija nėra vienintelė ir tiesioginė insulto priežastis, tačiau nuo jos dažniausiai viskas prasideda“, – sako prof. A. Aidietis.

Viena iš arterinės hipertenzijos pasekmių – prieširdžių virpėjimas. Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių, bet apie 60 proc. prieširdžių virpėjimų lemia arterinė hipertenzija .[2] Prieširdžių virpėjimo kamuojamam žmogui insulto rizika  5 ar net 6 kartus didesnė. [3]. Dėl prieširdžių virpėjimo kylantis insultas itin pavojingas – ketvirtis žmonių nuo tokio insulto  miršta per 30 dienų, dar 25 proc. miršta per metus. Iš likusių 50 proc. gyvų – 60 proc. lieka neįgalūs [4].

Kai spaudimas aukštas ir jau išsivystęs prieširdžių virpėjimas, reikia stengtis užkirsti kelią insultui. Pagrindinis šių negalavimų gydymo būdas – vaistai. Pasak A. Aidiečio, Šiuo metu liga gydoma naujos kartos geriamaisiais antikoaguliantais, kuriuos vartojantys pacientai gali būti ramūs ir jiems nereikia daryti jokių kraujo krešėjimo tyrimų.

Kitas būdas išvengti insulto esant prieširdžių virpėjimui – operacija, kurios metu  pašalinima arba užkemšama tam tikrais kamščiais kairiosioji prieširdžio ausytė. Tai pakankamai brangūs gydymo būdai, kurių efektyvumas vis dar tiriamas.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad į arterinė hipertenzija – prieširdžių virpėjimo ir daugelio kitų ligų priežastis, lengviausiai kontroliuojama natūraliais būdais.

„Padidėjus kraujo spaudimui, labai svarbus spaudimą mažinantis fizinis aktyvumas . Jis populiarėja visame pasaulyje: žmonės buriasi į grupes, vaikšto, bėgioja. Yra nueitus žingsnius skaičiuojančių aparatų, suteikia daugiau entuziazmo vaikščioti. Kraujo spaudimą didina ir kitas civilizacijos ligas sukelia ir nutukimas. Visada stengiuosi ligonius įkvėpti optimizmo, skatinti rūpintis savo sveikata kuo anksčiau“, – tvirtina prof. A. Aidietis.

Statistiškai, 50–60 metų prieširdžių virpėjimu sergantys žmonės,turi 1,5 proc. insulto riziką, 70-80 metų – 2,1 proc., o 80-90 metų – jau 23 proc.[5].

„Turintys aukštą spaudimą nuo jaunystės, sulaukę 60-70-metų brangiai sumoka už tai. Susirūpinti sveikata turi ir tie, kurių spaudimas žemas. Mat hipotonikai gali tapti hipertonikais. Tokius pacientus paprastai sunku įtikinti, kad jų spaudimas aukštas ir kad privalu jį žeminti“, – sako A. Aidietis.

Prieširdžių virpėjimas  – dažniausias širdies ritmo sutrikimas. Jį patiria maždaug 1 procentas visų gyventojų, t.y. vienas iš keturių vyresnių nei 40 metų žmonių. [6] Išeminis insultas –  dažniausias su prieširdžių virpėjimu susijęs insulto tipas ir sudaro 92% visų patiriamų insultų.[7, 8]

 

Šaltiniai:

1.   Strauer B.E. Hypertensive heart disease. 1991

2.   Prystowsky et al. Circulation. 1996; 94 (Suppl 8):I-191

3.   Camm AJ, et al. 2012 focused update of the ESC Guidelines for the management of atrial fibrillation. Eur Heart J. 2012;33(21):2719-47.

4.   Lietuvos Gydytojo Žurnalas, 2011 06 01, p. 67 – 68.

5.   Kannel WB, Abbott RD, Savage DD, McNamara PM. Coronary heart disease and atrial fibrillation: the Framingham Study. Am Heart J 1983; 106: 389–96.

6.   Lloyd-Jones DM, et al. Lifetime risk for development of atrial fibrillation: the Framingham Heart Study. Circulation. 2004;110(9):1042-46

7.   Andersen KK, et al. Hemorrhagic and ischemic strokes compared: stroke severity, mortality, and risk factors. Stroke. 2009;40(6):2068-72.

8.   Gladstone DJ, et al. Potentially Preventable Strokes in High-Risk Patients With Atrial Fibrillation Who Are Not Adequately Anticoagulated. Stroke. 2009;40:235-240.