Dar daugiau žmonių galės nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, nuo šiol dar daugiau nei iki šiol žmonių galės nemokamai išsitirti, ar jiems nėra grėsmės susirgti storosios žarnos vėžiu, o jei užfiksuota ankstyvoji šios ligos stadija – nedelsiant imtis reikiamų gydymo priemonių. Šios galimybės didėja, nes nuo liepos 1 d. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa išplečiama – ji pradedama papildomai vykdyti Panevėžio bei Tauragės apskrityse.
Iki šiol nemokamai dėl storosios žarnos vėžio išsitirti galėjo tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskričių gyventojai, kadangi tik šiuose kraštuose įsikūrusiose gydymo įstaigose buvo vykdoma minėta programa, o įstaigos – apsirūpinusios reikiama įranga, medikai – kvalifikuotai pasirengę atlikti sudėtingus tyrimus, išsiaiškinti, ar pacientams nėra grėsmės susirgti šia sunkia liga. Kaip jau minėta, nuo liepos mėnesio pacientai atvykti ir nemokamai išsitirti dėl šios ligos grėsmės galės ir Panevėžio bei Tauragės apskrityse įsikūrusiose gydymo įstaigose, kadangi jos jau yra pasirengusios priimti pacientus reikiamiems tyrimams – įsigijo specialią įrangą, išmoko ja naudotis, su ja dirbantys medikai jau pilnai pasirengę.
Šie pokyčiai leis didesniam pacientų ratui nemokamai išsitirti, ar jų sveikatai nekelia grėsmės ši klastinga liga. Anksčiau tai padaryti būdavo sudėtinga, kadangi tik 4 apskričių gydymo įstaigos buvo pasirengusios priimti žmones tokiems tyrimams ir konsultacijoms.
VLK vadovas A. Sasnauskas tvirtina, kad svarbiausias minėtos programos tikslas yra nustatyti ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos.
„Labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog jie gali nemokamai išsitirti pasinaudoję šia programa. Storosios žarnos vėžys – labai jautri problema, nes tai yra antra pagal mirčių skaičių vėžio rūšis Europoje. Nuo šios ligos miršta daugiau kaip 200 tūkst. žmonių per metus, tačiau imantis reikiamų prevencinių priemonių, šį skaičių galima sumažinti mažiausiai iki 60 tūkst. per metus. Ekspertai, atlikę šios programos įgyvendinimo analizę Lietuvoje, konstatavo, kad ji atitinka pagrindinius ES rekomendacijoje pateikiamus kriterijus“, – tvirtino VLK direktorius A. Sasnauskas.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa vykdoma nuo 2009-ųjų. Dvejus metus ši programa, kaip bandomasis projektas, buvo vykdoma Vilniaus ir Kauno apskrityse. Pernai šią programą imta įgyvendinti Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse. Dabar dar plačiau – Panevėžio bei Tauragės apskrityse.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta žmonėms nuo 50 iki 75 metų. Kartą per dvejus metus jiems atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas.
Norint nemokamai išsitirti pagal šią programą, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jei išsityrus gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas – teigiamas, šeimos gydytojas turi išduoti siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus jos metu gali būti atliekama ir biopsija.
Iš viso per 3 šios programos įgyvendinimo metus daugiau kaip 271 tūkst. asmenų atliktas testas dėl slapto kraujavimo, iš jų – beveik 20 tūkst. žmonių testas buvo teigiamas, todėl beveik 13 tūkst. pacientų atlikta kolonoskopija. Iš daugiau kaip 4 tūkst. atliktų kolonoskopijos biopsijos atvejų nustatyti beveik 400 storosios žarnos vėžio atvejai, rasti daugiau kaip 3,5 tūkst. kitų pakitimų, dėl kurių nedelsiant buvo imtasi reikiamų gydymo priemonių.
Vien tik 2012-aisiais pagal šią programą buvo patikrinta beveik 149 tūkst. žmonių. Pernai šiai programai įgyvendinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista 4,6 mln. litų, o šiemet jai įgyvendinti skiriama daugiau nei 6,9 mln. litų.
