Saugus elgesys prie vandens padeda išvengti nelaimių

Žmogus gali pradėti skęsti susiklosčius įvairioms situacijoms, dažniausiai išbuvę vandenyje ilgą laiką – dėl raumenų nuovargio ir mėšlungio. Nuskęstama ir vandenyje sustojus širdies bei plaučių veiklai.

Per ilgąjį savaitgalį Lietuvoje nuskendo mažiausiai 11 žmonių. Daugiausia jų – vyrai. Gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose, upėse, kur nėra įrengtų nei paplūdimių, nei gelbėtojų postų. Tokiose vietose įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų.

Nerekomenduojama maudytis labai šaltame vandenyje, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis, pažeisdamas gyvybiškai svarbius organus, taip pat sočiai pavalgius. Sočiai pavalgiusio žmogaus organizmas būna apsunkęs, taip pat reakcija būna sulėtėjusi, judesiai sunkūs. Jeigu žmogus staiga šoktų į šaltą vandenį jį gali ištikti širdies smūgis arba kita trauma. Nereiktų maudytis stipriai persikaitinus saulėje bei tamsiu paros metu. Nerekomenduojama plaukioti su pripučiamais čiužiniais, nes žmogus nemokantis plaukti gali nuslysti nuo čiužinio ir pradėti skęsti”, – pataria Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė.

Pramogos vandenyje ir alkoholis – nesuderinami dalykai. Labai pavojinga maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, nes apsvaigusiam žmogui sulėtėja orientacija, reakcija bei sutrinka aplinkos pojūtis: žmogus gali nejausti šalčio ir net nesuvokti vandens telkinio gylio bei atstumo,” – teigia Biuro direktorė Henrieta Garbenienė.

Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą reikia bristi, o ne šokti nuo kranto, nepatikrinus dugno. Į vandenį reikėtų lipti pamažu, pirmiausia suvilgyti pėdas ir riešus, paskui pamažu bristi, kad iš lėto apsemiamas kūnas prisitaikytų prie temperatūros pokyčių. Taip pat svarbu nešokinėti nežinomoje maudymosi vietoje galva žemyn, įvertinti ir upės srovės sraunumą. Reiktų vengti maudytis tose vietose, kur pakrantės iki paviršiaus užžėlusios vandens augalais. Šokant į vandenį reiktų pritraukti kojas, galima išvengti susižeidimo, kai negilu arba vandenyje yra nematomų kliūčių.
Paplūdimyje privaloma laikytis gelbėjimo tarnybos nurodymų. Nereikėtų irstytis valtimi be gelbėjimosi liemenių. Reikėtų vengti tokių vietų, kur plauko valtys, laivai, sieliai. Labai pavojinga maudytis lyjant lietui ar griaudėjant perkūnijai, nes vanduo yra laidus elektrai.

„Mokant plaukti ir žinant kaip elgtis, patekus į pavojingą situaciją, galima išvengti nelaimingų atsitikimų vandenyje. Reikalinga ugdyti plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje įgūdžius“, – teigia Biuro direktorė Henrieta Garbenienė.
Vandenyje ar prie vandens negalima palikti vaikų vienų, net ir labai trumpam laikui. Ypatingai svarbu prižiūrėti juos, kai jie maudosi ar žaidžia greta vandens. Kad smagus poilsis prie vandens telkinio nesibaigtų tragiškai, pasirinkite vietą, kur yra žmonių, o geriausia – kur yra gelbėtojų.

Elgesio vandenyje taisyklės

Jei vandenyje pateksite į bėdą, reikia visų pirma stengtis gelbėtis pačiam ir laikytis tam tikrų taisyklių, kol sulauksite pagalbos:
– Įkritę į vandenį sulaikykite kvapą ir užsičiaupkite, kad neprisirytumėte vandens, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
– Jei nepasiekiate kojomis dugno, o krantas yra tolokai, mėginkite ,,eiti“ vandeniu. Laikykitės vandenyje stačiai ir irkitės kojomis ir rankomis, lyg mintumėte dviračio pedalus, kol pasieksite artimiausią daiktą, į kurį galima įsikibti.
– Jei mokate ir pajėgiate plaukti, irkitės į artimiausią pakrantę.
– Jei kas nors jums numeta gelbėjimo ratą ar kitą plūduriuojančią gelbėjimo priemonę, tvirtai į ją įsikibkite, kad gelbėtojai galėtų nutempti jus į krantą.
– Jei jus neša stipri srovė arba patenkate tarp lūžtančių bangų, pasinaudokite atoslūgio tarpsniais.

Dar keletas Visuomenės sveikatos biuro specialistų patarimų:
– Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112.
– Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, su kitais poilsiautojais sudarykite gyvąją grandinę, kad pasiektumėte skęstantįjį. Ištraukite skęstantį asmenį iš vandens.
– Pašalinkite iš burnos takų svetimkūnius (dumblą, smėlį).
– Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Tęskite šią procedūrą tol, kol atvyks greitoji medicininė pagalba.
– Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį paguldykite jį stabiliai ant šono padėtį, užklokite, kad sušiltų.
– Jei reikia gelbėti giliame vandenyje skęstantį žmogų, turėkite omenyje, kad ištiktas panikos jis gali jus pačius įtraukti po vandeniu.
–Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik tas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai – nemėginkite gelbėti kito žmogaus, jei nesate tam specialiai pasirengę ir nežinote, kaip tai daryti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *