Didelis karštis – pavojus sveikatai

Per karščius galima nukentėti nuo nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio bei hipoksijos (deguonies bado), dehidratacijos – perspėja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Ypač saugotis turėtų 65 metų ir vyresni žmonės, taip pat turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies ir kraujagyslių). Karščiui taip pat jautresni kūdikiai ir vaikai iki 4 metų.

Esant karštiems orams patariama:

• Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
• Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Mažiau būkite karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
• Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Nešiokite akinius su  apsauga nuo ultravioletinės spinduliuotės. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
• Stengtis būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ﾺC.
• Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
• Pasirūpinkite namų aplinkos vėsa. Langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi; nekabinkite tamsios spalvos užuolaidų arba metalinių žaliuzių – jos sugeria šilumą; dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos šaltinių, nes jie suteikia papildomo karščio. Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė