Ateities gydymo metodams – kamieninės ląstelės

Kamieninių ląstelių galimybėsLietuvos mokslininkai šiuo metu gana intensyviai tiria kamienines ląsteles. Dėl savo unikalių savybių šios ląstelės jau seniai pasitelkiamos įvairioms ligoms, netgi tokioms kaip leukemija, gydyti.

Kamieninių ląstelių stebuklai

Unikalus kamieninių ląstelių bruožas  – atsinaujinimas ir diferencijavimasis į vieną ar kelis skirtingus ląstelių tipus. Taip galima pakeisti mirštančias ląsteles bei atkurti pažeistus audinius. Žmogus turi net 220 skirtingų ląstelių tipų, taigi panaudoti kamienines ląsteles galima būtų gana plačiai.

Šių nediferencijuotų ląstelių yra embrionų ir suaugusiųjų audiniuose (neišsenkančius jų šaltinius turime kiekvienas iš mūsų) ir dabar jos  taikomos trijose pagrindinėse ląstelių terapijos srityse: odos regeneracijai, akių ligoms gydyti bei kaulų čiulpų transplantacijai. Pastaroji sritis jau senokai sėkmingai taikoma ir Lietuvoje.

Pasitelkiant kamienines ląsteles galima sukurti naujus vaistus bei gydymo metodus.

Sėkmę lems investicijos net tik į infrastruktūrą, bet ir žmones

Siekiant atrasti naujus vaistus ar gydymo metodus, turi būti vykdomi intensyvūs kamieninių ląstelių tyrimai. Lietuva  kamieninių ląstelių tyrėjams jau gali pasiūlyti ne tik  įprastines laboratorijas, bet ir vėliau būtinas (taikant kamieninių ląstelių terapiją) aukščiausius reikalavimus atitinkančias patalpas.

Iki šiol tokių sąlygų darbui su kamieninėmis ląstelėmis Lietuvoje praktiškai nebuvo. „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“, Lietuvoje įkurtas 2011 m.,  jau gali pasiūlyti tokias patalpas. Lietuvos tyrėjai galės kryptingai atlikti klinikinius tyrimus, pritaikyti ląsteles įvairioms patologijoms gydyti.

Vienas iš sėkmę lemsiančių veiksnių bus investicijos ne tik į infrastruktūrą, bet ir į ten dirbsiančius žmones. Šiuo metu trūksta šios srities mokslininkų, tad reikia jaunų, talentingų ir parengtų žmonių – labai svarbu jiems perduoti kuo daugiau praktinių įgūdžių.

Progresą stabdo įstatyminė bazė

Svarbus kamieninių ląstelių tyrimų vystymo Lietuvoje katalizatorius yra Europos Sąjungos parama, bet progresą stabdo Lietuvos įstatyminė bazė, kuriai šios medicinos srities vystymo atžvilgiu trūksta lankstumo.

Dar nepriimti kai kurie reikšmingi įstatymai, tarp jų ir reglamentuojantis biologinės medžiagos panaudojimą. Tai ypač lėtina pažangą šioje srityje. Šalyse, kuriose įstatyminė bazė sutvarkyta, tyrimai plėtojami kur kas greičiau ir efektyviau.

Trukdo ir įvairios administracinės procedūros, o labiausiai – sudėtinga viešųjų pirkimų sistema. Palyginimui, Šveicarijoje tam tikrą rezultatą po sumanymo galima pasiekti per savaitę, o Lietuvoje dėl įvairių administracinių dalykų gali prireikti ir kelių mėnesių.

Nauji gydymo metodai – tik bendromis pastangomis

Kamieninių ląstelių tyrimų plėtrai Lietuvoje steigiami mokslo slėniai, kurie leidžia po vienu stogu suburti įvairių sričių mokslininkus, bei specializuoti klasteriai. Įkurtas ir „Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteris“, kurį sudaro 11 įmonių, siekiančių spartinti kamieninių ląstelių tyrimus ir pritaikyti juos saugiai ir efektyviai gydyti paplitusias ligas. Klasterį sudaro įvairūs medicinos bei farmacijos centrai, biotechnologijos kompanijos ir kitos organizacijos.

Tikėtina, kad apjungiant bendrą infrastruktūrą ir specialistus į bendrą klasterį, galima kur kas greičiau sukurti naujus gydymo metodus, negu tai galėtų padaryti kiekviena organizacija ar mokslininkas atskirai. Todėl kamieninių ląstelių tyrimai ir jų taikymas ateityje priklausys nuo visų bendradarbiaujančių ir klasteriui priklausančių narių.

Labai svarbūs kontaktai su partneriais užsienyje – klasteriai, disponuodami bendra infrastruktūra, gali pasinaudoti kur kas didesnėmis bendradarbiavimo galimybėmis. Didelės užsienio kompanijos palankiau vertina susibūrusias organizacijas, galinčias pasiūlyti ne tik bendrą tyrimų infrastruktūrą, bet ir informaciją apie sukauptą biologinę medžiagą bei pacientus, kuriems reikalingi inovatyvūs gydymo metodai.

Ląstelių terapijos neabejotinai lems medicinos proveržį ir ateityje pakeis įvairius vaistus. Plėtojant kamieninių ląstelių mokslinius tyrimus Lietuvoje, būtina bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotomis šalimis, rengti specialistus ir lygiuotis į kitas valstybes – šios srities lyderes.

Komentaro autorius dr. Algirdas Žiogas, mokslininkas, „Kamieninių ląstelių tyrimų centro“ tyrimų ir vystymo direktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*