Erkės – tykantis šiltojo sezono pavojus
Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o iš jų mažiausiai 8 gali pernešti įvairių ligų sukėlėjus.
Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, todėl išgyvena tik siurbdami stuburinių gyvūnų kraują.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius paaiškina, kad erkės yra žmogaus ir gyvūnų parazitai, agresyvūs kraujasiurbiai ir ligų platintojai.
Žmonėms ir gyvūnams didelę reikšmę turi Ixodidae erkės. Šioms erkėms tereikia vieną kartą pasimaitinti krauju, kad iš lervos stadijos pereitų į nimfos stadiją, o dar kartą prisisiurbusios kraujo jos virsta suaugusiomis erkėmis.
Erkių aktyvumo trukmė ir ligos
Atsibunda erkės ankstyvą pavasarį, vos žemės temperatūra pasiekia +5-+7 laipsnius, jų aktyvumo trukmė priklauso nuo meteorologinių ir klimato sąlygų. Aktyviausi šie parazitai kovo-spalio mėnesiais. Aukos erkė paprastai tyko ant žolės stiebelio, apie 10-20 cm aukščiau žemės paviršiaus, jų daugiausia tankiame lapuočių miško jaunuolyne, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje. Erkėse gali būti virusų iš 6 virusų šeimų, kurioms priklauso 8 virusų gentys ir 35 virusų rūšys.
Svarbiausios virusinės ligos, kurias platina erkės, yra erkinis encefalitas, Omsko hemoraginė karštligė, Louping-ill liga ir Krymo-Kongo hemoraginė karštligė. Dar erkės perneša parazitines bei bakterines ligas – Laimo ligą (boreliozė), tuliaremiją, anaplazmozę, erlichiozę ir riketsijozę, įskaitant Q karštinę ir babeziozę.
Erkinis encefalitas
Erkinis encefalitas (EE) Europoje yra klasikinė virusinė zoonozė, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV) Kaip teigia dr. E. Jacevičius, ši erkių platinama liga yra viena iš dažniausiai Europoje paplitusių erkių pernešamų ligų.
Pagrindiniai erkinio encefalito viruso pernešėjai yra penkios Ixodidae erkių rūšys: Ixodes persulcatus, Ixodes ricinus, Dermacentor silvarum, Haemophysalis concinna ir Haemophysalis japonica. I. ricinus, turinti ypač efektyvius jutimo organus, maitinasi apie 300 skirtingų gyvūnų krauju: 148 – stuburinių, 149 – paukščių ir 20 reptilijų, I.persulcatus minta 240 skirtingų rūšių gyvūnų krauju.
Plačiau paplitusios Lietuvoje pirmos dvi rūšys. Ypač daug Lietuvoje Europinių miško erkių – Ixodes ricinus. Jų yra visuose Lietuvos rajonuose, todėl didelė tikimybė užsikrėsti virusine liga. Erkinio encefalito viruso pagrindinis šaltinis yra smulkieji graužikai, tačiau pernešti virusą gali ir elniai, stirnos, avys, ožkos ir paukščiai.
Daugumoje Europos regionų erkiniu encefalitu užsikrečia šunys. Taip pat yra aprašyti reti arklių EE atvejai. Šios ligos virusu gali užsikrėsti arba sirgti erkiniu encefalitu vilkai, lapės bei arkliai.
Erkinio encefalito požymiai
Erkinis encefalitas, pavyzdžiui, ožkoms dažniausiai nesukelia jokių požymių, todėl šioms infekcijoms nustatyti reikia laboratorinių tyrimų. Sukėlėjai nustatomi klinikiniais mėginiais arba pagal netiesioginiais specifinių antikūnų nustatymo būdais. Nustatyta, kad gyvuliai, laikomi tvartuose šiltuoju metų periodu, turi žymiai mažesnę tikimybę užsikrėsti EE virusais.
Anot E. Jacevičiaus, erkinio encefalito virusu žmogus gali užsikrėsti ne tik įkandus erkei. Šie parazitai užkrečia ožkas, karves, o žmogus užsikrečia vartodamas tokių gyvulių nevirintą pieną arba jo produktus.
Žmonės dažnai užsikrečia nuo atrajojančių gyvūnų – avių, ožkų, mažiau – nuo galvijų. Užsikrėtusių ožkų organizme EEV cirkuliuoti pradeda 4 dieną. Antikūnus kraujo serume galima aptikti 10 – 14 dieną, jie gali išsilaikyti daugiau nei metus. Antrą arba trečią dieną po užsikrėtimo, EEV nedidelėmis koncentracijomis 3 – 10 dienų išskiria su pienu. Erkinio encefalito virusas atsparus rūgščiai terpei, piene ir jo produktuose gali išsilaikyti iki 2 mėn., be to, jis atsparus karščiui. Su infekuoto gyvūno pienu virusas išsiskiria 7-10 parų.
Efektyviausia priemonė – skiepai
E. Jacevičius pastebi, kad pagrindinė priemonė žmonėms apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai.
Taip pat patariama nevartoti termiškai neapdoroto ožkos pieno ar jo produktų, ypač nepasiskiepijusiems. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, +60 laipsnių temperatūroje – per 10 minučių.
Gyvūnus nuo erkių gamtoje apsaugo šiuos kraujasiurbius atbaidančios priemonės repelentai. Apsauga priklauso nuo repelento sudėties bei erkės jautrumo jo sudedamosioms dalims.
Kad erkiniu encefalitu neužsikrėstų ožkos, patariama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose. Ožkų laikymo patalpose reikia išnaikinti graužikus.
