Gydytojas įspėja apie kepsninių pavojus

Dažniau lepinant saulės spinduliams ir į viršų kylant termometrų stulpeliams  mėgstame laiką leisti gamtoje. Mielai skanaujame ir čia pat gryname ore kepsninėse keptą maistą. Tačiau medikai sako, kad toli gražu ne visiems malonumai gamtoje baigiasi laimingai.

Kodėl degusis skystis netinka kepsninėms?

Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjo gyd. Vytauto Vaitkaus, skyriuje šiltuoju metų sezonu gydoma keliasdešimt pacientų, nudegusių dėl neatsargaus elgesio iškylaujant.

„Dažnai girdžiu pacientų, patenkančių į Terminių traumų skyrių, pasakojimus, kaip jie naudodami degų skystį bandė sustiprinti degimą, o toks eksperimentas baigėsi rankoje sprogusiu buteliu ir pasekmės išliks visam gyvenimui“, – sako gyd. V. Vaitkus.

Gydytojas paaiškina, kad, pilant degųjį skystį į kepsninę, plastikinis butelis suspaudžiamas ir liepsna tarsi įtraukiama atgal. Todėl per akimirką butelis sprogsta tiesiog rankoje, žmogui nespėjus nė sureaguoti.

Gydytojas ortopedas traumatologas V. Vaitkus pastebi, kad tokios tragedijos, paliekančios žymes ant kūno visam gyvenimui, įvyksta dėl nežinojimo. „Lietuvoje degusis skystis naudojamas tikrai ne pagal paskirtį. Jeigu atidžiai perskaitysime naudojimo instrukcijas, žinosime, kad degiojo skysčio jokiu būdu negalima naudoti ant malkų. Degusis skystis skirtas anglims, tačiau net ir juo apipylus anglis, negalima iš karto degti degtuko – privalu palaukti, kol skystis įsigers“, – apie tykančius pavojus pasakoja medikas, primindamas, kad ugniai uždegti puikiai tinka popierius ir įvairios kitos sausos priemonės.

Jis priduria, kad degusis skystis, užpiltas ant degančių ar dar ne visai užgesusių, karštų žarijų, sausų malkų ar anglių pradeda garuoti, vėjui papūtus pagauna liepsną ir sprogsta.

Ką daryti nusideginus?

RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas primena, kad patyrus nedidelius buitinius nudegimus, nudegusią vietą reikėtų pašaldyti tekančiu šaltu vandeniu 20 minučių – taip nudegimo gylį galima sumažinti 1 proc.

„Tačiau, jei nudegusi vieta yra didesnė nei plaštakos dydžio, reikėtų sunerimti, kadangi tai reiškia, jog žmogus nudegė 1 proc. kūno. O jeigu nudegusi vieta tapo nejautri, tai – dar aiškesnis signalas, kad kaip įmanoma greičiau reikia pasiekti gydymo įstaigą“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas, pridurdamas, kad tokiais atvejais, šiukštu, nereikėtų naudoti aliejaus, tepalų ar kitokių priemonių, kurias dažnai mėgstama taikyti nudegus buityje, pavyzdžiui, prisilietus prie karštos viryklės ar apsipylus karštais skysčiais.

Išvengti nelaimės padeda  atsargumas

Vis dėlto, 25-erių metų gydytojo stažą turintis medikas akcentuoja, kad vienintelis būdas išvengti nelaimingo atsitikimo – atsargumas. „Liaudies išmintis byloja, jog atsargiam ir aukštesnės jėgos padeda. Tad raginu su ugnimi elgtis atsargiai, neleisti kepsninių ar laužų kūrenti apsvaigusiems asmenims, na, o jeigu ugnies įkūrimui naudojate specialias priemones, prieš tai atidžiai perskaitykite jų naudojimo instrukcijas“, – pataria RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *