Senėjimą skatinantis senatvinio silpnumo sindromas

Senatvinio silpnumo sindromas – naujas ir dar nepakankamai Lietuvoje žinomas. Apie tai kalbamės su Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės gydytoja reabilitologe Aurelija Beigiene.

Tai nėra įprastas senėjimas

Šis negalavimas dažnai yra painiojamas su įprastu senėjimu, todėl jis dar neturi standartinio apibrėžimo. Silpnumas turėtų būti siejamas su amžiaus nulemtu padidėjusiu pažeidžiamumu dėl išorinių veiksnių – infekcijos, chirurginės intervencijos bei kitų, ir yra susijęs su didesniu komplikacijų skaičiumi, mirtingumu, griuvimais, negalia.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių senatvinio silpnumo sindromą, yra raumenų masės mažėjimas, kurį sukelia biologinis senėjimas arba sarkopenija. Po 50 metų amžiaus, raumenų masė kasmet sumažėja apie 1-2 proc. Dėl to silpnėja ir raumenų jėga.

Sarkopeniją dar labiau apsunkina sumažėjęs fizinis aktyvumas ir dėl to vystosi senatvinio silpnumo sindromas. Daugiau kaip 75 proc. šio sindromo kamuojamų žmonių jaučia energijos trūkumą, negali rankomis pakelti net 5 kg svorio ir yra mažai aktyvūs.

Kas byloja apie senatvinio silpnumo sindromą?

Dėmesį reikėtų atkreipti į sumažėjusią plaštakos griebimo jėgą, sumažėjusį ėjimo greitį, mažą fizinį aktyvumą. Taip pat į nuolatinį nuovargio jausmą ar per paskutinius metus neplanuotai prarastą daugiau nei 4 kg kūno svorį. Žmonės, turintys tris ir daugiau požymių, yra laikomi silpnais, vieną ar du požymius – turintys polinkį į silpnumą, o jeigu neturi nė vieno požymio – yra sveiki. Svarbu tai, kad rezultatas vėliau gali pasikeisti, nes žmonės gali pereiti iš vienos sunkumo fazės į kitą.

Yra ir kitų veiksnių, kurie leidžia įtarti silpnumą: pablogėjusi sveikatos būklė, sutrikusi pusiausvyra, negalėjimas savęs apsitarnauti, vienišumas, nevisavertė mityba. Taip pat prasta nuotaika, nuolat vartojami daugiau kaip penki skirtingi vaistai, sutrikusios pažintinės funkcijos, šlapimo nelaikymas.

Kaip galime atskirti šį sindromą nuo fiziologinių pokyčių senstant?

Nėra paprasta atskirti silpnumą nuo fiziologinio senėjimo bei negalios. Mokslininkai yra nustatę įvairias veiksnių grupes, skatinančias šiuos sindromus. Tai socialiniai (vienišumas, žemas išsilavinimo lygis), psichologiniai veiksniai, įskaitant depresijos simptomus, nesubalansuota mityba, gretutinės ligos bei su jomis susijusios komplikacijos. Įrodyta, kad nevisavertė mityba, anemija, nutukimas, onkologinės, širdies ir kraujagyslių ligos gali pagreitinti sergamumą ir mirtingumą tiems žmonėms, kuriems pasireiškė senatvinio silpnumo sindromas. Suprantama, pašalinus minėtus simptomus žmogus gali sugrįžti į normalią fiziologinę būklę.

Kaip išvengti šios problemos?

Pagrindinės priemonės, norint išvengti senatvinio silpnumo sindromo arba sustabdyti jo progresavimą, yra fiziniai pratimai, visavertė mityba ir vitaminas D. Jau seniai įrodyta, kad fizinis aktyvumas pagerina žmogaus savijautą, atitolina amžiaus sukeltas raumenų masės ir jėgos sumažėjimą. Taip pat mažėja griuvimų rizika, negalios, depresijos, daugelio kitų lėtinių ligų rizika, pagerėja nuotaika, miegas ir pažintinės funkcijos.

Įvairaus amžiaus žmonėms svarbus yra fizinis aktyvumas ir visavertė mityba. Su padidėjusia silpnumo rizika siejamas mažas vitamino D kiekis. Raumenų masę ir jėgą didina papildytas baltymais maistas. Visiems suaugusiesiems rekomenduojamos vidutinio intensyvumo arba intensyvesnės aerobinės treniruotės. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojami papildomi raumenis stiprinantys ir pusiausvyrą lavinantys pratimai 2-3 kartus per savaitę.
Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, senatvinio silpnumo sindromo progresavimą visoms amžiaus grupėms sumažina tik intensyvus fizinis aktyvumas. Kuo lengvesnė senatvinio silpnumo sindromo stadija, tuo fizinis aktyvumas veiksmingesnis.

Kokia Jūsų patirtis, gydant senatvinio silpnumo sindromą?

Prieš dvejus metus prasidėjo projektas „Advantage”, kuriame dalyvauja įvairios Europos Sąjungos šalys. Projekto metu formuojama bendra senatvinio silpnumo sindromo prevencijos samprata, teikiant sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas. Ja remiantis valstybės narės taikys bendrus diagnostikos ir gydymo principus vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra nustatytas senatvinio silpnumo sindromas ar tiems, kuriems gali išsivystyti šis negalavimas.

Nustačius lengvą, vidutinį ar sunkų senatvinį silpnumą, skiriama speciali daugiau baltymų turinti dieta ir kineziterapija. Per pirmąjį mėnesį ligoninėje įvertinus 90 pacientų, net 20 proc. buvo akivaizdžiai pažeidžiami, 21 proc. – šiek tiek silpni, 17 proc. – vidutiniškai silpni ir 18 proc. – labai silpni. Gydytojai parinko tinkamas efektyviausios priemones bei reabilitacijos programą, kad kuo greičiau jiems atsikurtų normali fiziologinė būklė.

Kauno klinikų informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *