Inovatyvus insulto gydymas
Modernaus gydymo dėka Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose vis daugiau insultą patyrusių pacientų turi galimybę ne tik išgyventi, bet ir išvengti grėsmingų gyvybei ir sveikatai pasekmių.
Intervencinių radiologinių tyrimų kabinete pradėtos inovatyvios procedūros – endovaskuliniu (per į galvos smegenų arterijas įvestą kateterį) būdu iš užkimštos vidurinės smegenų arterijos ištraukiamas stambus krešulys (med. perkateterinė trombektomija). Smegenų kraujagyslė atkemšama praėjus vos 2 valandoms nuo pirmųjų insulto simptomų. Tokiu būdu visiškai atsistato neurologinės funkcijos ir pacientas išgelbėjamas nuo sunkių, gyvybei grėsmingų insulto pasekmių. Procedūrai naudojama šiuo metu pasaulyje veiksmingiausia ir saugiausia trombektomijos sistema. Šis būdas atkimšti galvos smegenų kraujagyslę ypač reikalingas kardiologiniams pacientams, patiriantiems prieširdžių virpėjimą ar kitokį širdies negalavimą. Mat jie paprastai vartoja kraujo krešėjimą slopinančius vaistus, kurie neleidžia taikyti įprastinės intraveninės trombolizės.
Įprastinė intraveninė trombolizė taikoma ūminiam išeminiam insultui gydyti per pirmąsias 4,5 val. nuo simptomų atsiradimo pradžios. Santariškių klinikose atliekamos visos moderniausios endovaskulinės insulto profilaktikos ir gydymo procedūros: susiaurėjusių ekstrakranijinių ir intrakranijinių galvos smegenų kraujagyslių stentavimas, atviros ovalinės angos uždarymas, intraarterinė trombolizė.
Santariškių klinikų Neurologijos centro prof. Dalius Jatužis pabrėžia, jog dažnai žmonės girdi, kad insultas – viena iš pavojingiausių ūminių kraujotakos ligų, neretai sukelia sunkią ilgalaikę negalią ar net mirtį. Bet ar visada atkreipiamas dėmesys į faktus, kuriuos pateikia Pasaulio Sveikatos Organizacija? Štai jie:
1 iš 5 moterų ir 1 iš 6 vyrų per savo gyvenimą patiria insultą. Kas 2 sekundes kažkam pasaulyje įvyksta insultas. Kiekvienais metais insultu suserga 15 milijonų žmonių. Kasmet insultas pasiglemžia 5,8 milijono gyvybių. Kas 6 sekundės kažkas pasaulyje miršta nuo insulto – daugiau, nei nuo ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos drauge. Daugelio išgyvenusiųjų gyvenimo kokybė po insulto pablogėja ir neatsistato. Dėl to insultas gali būti vadinamas „tyliąja epidemija“. Insultu serga ir nuo jo miršta ne tik senyvi žmonės. Insultas yra antroji pagal dažnumą vyresnių kaip 60 m. žmonių mirties priežastis, ir penktoji – 15-59 m. amžiaus grupėje. Pasaulyje gyvena apie 30 milijonų, persirgusių insultu. Insultas yra viena iš pagrindinių ilgalaikės negalios priežasčių.70% pacientų neatpažįsta pirmųjų galvos smegenų kraujotakos sutrikimo požymių. 30% susirgusiųjų kreipiasi medicininės pagalbos praėjus daugiau kaip 24 valandoms.
Lietuvoje kasmet registruojama daugiau kaip 7 tūkstančiai galvos smegenų insulto atvejų, o nuo jo kasmet miršta daugiau kaip 2,5 tūkstančio žmonių.
Pasak prof. D. Jatužio, insulto galima išvengti, jis gali ir privalo būti veiksmingai gydomas. 6 pagrindiniai žingsniai, mažinantys insulto riziką ir pavojų:
1. Žinoti savo asmeninius rizikos veiksnius: aukštas kraujo spaudimas, cholesterolis, diabetas ir t.t. Tinkamai gydyti šiuos negalavimus.
2. Gyventi judriai, palaikyti nuolatinį fizinį aktyvumą.
3. Sveikai maitintis, vengti nutukimo.
4. Riboti alkoholio vartojimą.
5. Nerūkyti.
6. Pirmieji insulto požymiai, kuriuos reikia žinoti:
– Staigus veido, rankos ar kojos nusilpimas arba jutimo sutrikimas, ypač vienoje kūno pusėje.
– Staigus kalbos arba jos supratimo, orientacijos sutrikimas.
– Staigus regos sutrikimas viena arba abiem akimis.
– Staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas.
– Labai stiprus, pirmąkart gyvenime atsiradęs galvos skausmas.
Šiuolaikiniais moderniais tyrimais nustatyta, kad per kiekvieną ūminio išeminio insulto minutę, išliekant sutrikusiai kraujotakai, žūva 1,9 milijono, o per 1 valandą – net 120 milijonų neuronų, taip pat labai pagreitėja smegenų senėjimo procesai.
