Kovas – kolorektalinio vėžio žinomumo mėnuo

Storosios žarnos vėžys: didesnė gydymo sėkmė laiku nustačius ligą Kovas – kolorektalinio vėžio žinomumo mėnuo ir, kaip jau įprasta, pradedama Lietuvos visuomenės informavimo apie storosios žarnos vėžį kampanija. 2011 m. Lietuvoje diagnozuotas 1639 storosios žarnos vėžio atvejis. Sergamumas šia liga Lietuvoje yra mažesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europoje, o išgyvenamumas – vienas mažiausių Europoje.

„Esu tikras, jog ne be reikalo Pasaulinė sveikatos organizacija vieną iš šešių aktualioms vėžio lokalizacijoms skirtų mėnesių skelbia storžarnės vėžio žinomumo mėnesiu, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius, Onkochirurgijos centro vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Kuo daugiau gyventojai sužinos apie šios ligos grėsmes ir apie galimybę profilaktiškai išsitirti, tuo, norėčiau tikėti, greičiau kreipsis į gydytoją.”

Lietuvoje, Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Mūsų šalyje susirgimai storosios žarnos vėžiu užima trečią vietą tarp susirgimų visais piktybiniais navikais, o tarp mirčių nuo vėžio ši liga yra antra pagal dažnumą mirties priežastis,” – teigia VU Onkologijos instituto Vėžio registro vadovė dr. Giedrė Smailytė.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja, tačiau šiuo metu dar yra žymiai mažesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. Tačiau Lietuvos pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai, deja, yra vieni mažiausių Europoje. Pagrindinis veiksnys, lemiantis mažus išgyvenamumo rodiklius, yra diagnozuotos ligos stadija.

Naujausiais Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu 2005-2009 metais išgyvenamumas buvo 45,81 proc. Mūsų šalyje 5-ių metų išgyvenamumo rodiklis siekia 81,85 proc., jei liga diagnozuota I stadijos, 67,38 proc., jei II stadijos, o iš tų pacientų, kurių liga diagnozuota IV stadijos, 5-ius metus teišgyvena 6,03 proc.

„Kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, – sako prof. dr. N. E. Samalavičius. – Tačiau storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų, tai didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai.”

Pasak prof. dr. N. E. Samalavičiaus, didelė su kolorektaliniu vėžiu susijusi problema yra ta, kad žmonės nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, todėl dažnai nustatoma jau pažengusi liga. I-II stadijos kolorektalinio vėžio Lietuvoje diagnozuojama mažiau kaip 40 %.
Geriausiai diagnozuoti ikivėžines žarnyno ligas ir jas išgydyti arba diagnozuoti vėžį anksti padeda storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje gali dalyvauti kiekvienas 50-74 metų amžiaus Lietuvos pilietis. Ši valstybės finansuojama patikros programa Lietuvoje veikia nuo 2009 m.
„Gydant storosios žarnos vėžį dirba nemaža gydytojų komanda, vadinamoji daugiadisciplininė specialistų komanda, kurios užduotis kiekvienam pacientui nustatyti diagnozę, įvertinti gydymo galimybes, suplanuoti jų laiką ir pradėti sudėtinio storžarnės vėžio gydymo etapus,” – sako prof. N. E. Samalavičius.

Šiandien labai svarbi radiologinė diagnostika, leidžianti išsamiai įvertinanti ligos išplitimą bei nustatyti tikslią ligos diagnozę. Greta įprastų ultragarsinio ar rentgeninio tyrimo metodų naudojama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, kolonoskopija ir, jeigu yra būtinybė, virtualioji kolonoskopija”.

„Per pastaruosius dešimt metų storosios žarnos vėžio gydymas labai pažengė į priekį, – sako VU Onkologijos instituto gydytoja chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė. – Šiuo metu didžiausias dėmesys teikiamas sudėtiniam gydymui.”
Pasak gydytojos chemoterapeutės, tik labai ankstyvų stadijų storosios žarnos vėžio gydymas apsiriboja chirurginiu gydymu, kuris yra ir efektyvus, ir, kas ne mažiau svarbu, gana nebrangus.

„Nuo antros stadijos net ir po radikaliai atliktos operacijos dažnai skiriama profilaktinė chemoterapija, – sako gydytoja E. Baltruškevičienė. – Susidūrus su labiau pažengusia liga dirba daugiaprofilinė komanda, kuri užtikrina įvairių galimų diagnostikos ir gydymo metodų pritaikymą. Derinama operacija, chemoterapija, biologinė terapija, tam tikrais atvejais – gydymas spinduliais, kiti regioniniai gydymo metodai. Laiku panaudojami visi šie metodai leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų net ir išplitusios ligos atvejais.”
Storosios žarnos vėžys yra glaudžiai su socialiniais-ekonominiais veiksniais susijusi liga. Ja dažniau sergama išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, kur ši liga yra dažnesnė tarp aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių. Įrodyta, jog mažas fizinis aktyvumas, riebaus ir kaloringo maisto vartojimas sąlygoja sergamumo storosios žarnos vėžiu didėjimą.

Juventa Sartatavičienė
VU Onkologijos instituto vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene ir atstovė spaudai

Nemokama patikra – prieš prostatos vėžį

Europos Sąjungos (ES) šalyse priešinės liaukos (prostatos) vėžys kasmet diagnozuojamas 85 tūkstančiams vyrų ir sudaro apie 9 procentų visų vyrų onkologinių mirčių. Lietuvoje, 2012 metų duomenimis, 100 tūkst. gyventojų tenka 125,9 atvejai ir sergamumas kasmet padidėja apie 10-15 procentų. Todėl, specialistų teigimu, būtini profilaktiniai tikrinimai, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų.

Tikėtina, jog ilgėjant vyrų vidutinei gyvenimo trukmei, rizika susirgti prostatos vėžiu taip pat didės. Kiekvienas vyresnis vyras, kuriam, kaip taisyklė, būdinga didesnė androgenų koncentracija, turi padidintą prostatos vėžio riziką ir dažniausiai juo serga. Ši vėžio forma, lyginant su kitais piktybiniais navikais, turi keletą būdingų savybių – santykinai lėta eiga bei tendencija būti latentinės formos, t. y. akivaizdžiai neišryškėja jokių subjektyvių klinikinių simptomų. Dar daugiau – manoma, jog didelė dalis prostatos vėžio atvejų, dėl minėtų jo savybių taip ir lieka nediagnozuoti iki pat mirties.

Lietuvoje ankstyva prostatos vėžio diagnostikos programa finansuojama valstybiniu mastu – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis pagal programą teikiamas paslaugas apmoka ligonių kasos.

Prevencinė programa vyrų sveikatai„Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai yra susirūpinę ne mažiau nei moterys, todėl aktyviai įgyvendinama 2006 metais pradėta Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa. Ji skirta 50-75 metų ir nuo 45 metų vyrų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Programa finansuojama iš PSDF biudžeto, už kurio vykdymą atsakinga Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos „, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė.

Programos priemonės: informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir PSA nustatymo paslauga, urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga. Jos abi taikomos vieną kartą per dvejus metus. Urologo konsultacijas ir priešinės liaukos biopsijos paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines urologijos paslaugas.

Viskas paprasta: reikia atlikti tyrimą PSA kiekiui kraujyje nustatyti
Apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką informuoja ir PSA kiekio kraujyje nustatymo paslaugas teikia šeimos gydytojai, dirbantys pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Per 2006- 2011 metų laikotarpį apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio buvo informuota daugiau kaip 619 tūkst. vyrų. O vien praėjusiais – 2012-aisiais – dėl šio susirgimo patikros kreipėsi daugiau kaip 92 tūkst. vyrų. Jei programoje dalyvaujančiam vyrui nustatytas PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas pacientą siunčia konsultuotis pas urologą ir atlikti prostatos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik iš anksto nuspėti prostatos vėžį, o prostatos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti prostatos vėžio diagnozę.

Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vyrams teikiamos nemokamai. 2006-2011 metais iš PSDF biudžeto programai skirta 43 mln. litų. O praeitais metais – dar apie 6 mln. litų.

Perskaitę šį pranešimą, susimąstykite – jūs galite paskatinti sau artimą žmogų pasinaudoti šia vyrams skirta programa. Šiuo metu Lietuvoje sudaromos visos galimybės dar ankstyvose stadijose užkirsti kelią prostatos vėžio plitimui – paslaugos nemokamos, tyrimas paprastas. Didele dalimi šios rizikos sumažinimas priklauso nuo jūsų pačių atsakingumo ir pastangų.