Medikai perspėja, kad COVID-19 nepraeina be pėdsakų

COVID-19Skiepai gali sukelti nepageidaujamas organizmo reakcijas, tačiau daug blogiau susirgti COVID-19 liga ir nežinoti, kas laukia. Net ir susirgus lengva COVID-19 forma gali užklupti daug sveikatos problemų, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius studijoms, MA Neurologijos klinikos profesorius Kęstutis Petrikonis.

Galvos skausmas, miegas, nervų sistemos kraujotaka, pažinimo funkcijos – pandemija palietė šias ir daugelį kitų neurologijos sričių. „Pandemijos pradžioje daugelis COVID-19 siejo su plaučių liga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši liga paveikia ir daugelį kitų organų sistemų, o ypač nervų sistemą. Dažnai net ir lengva forma persirgusiems žmonėms sutrinka pažinimo funkcijos, atsiranda vadinamasis rūkas ar migla smegenyse, nuovargis, fizinio krūvio netoleravimas, miego sutrikimai. Liga išbalansuoja organizmą labiau nei kitos virusinės infekcijos. Tai labai stipriai susiję su pokyčiais nervų sistemoje“, – teigia prof. K. Petrikonis.

Persirgus galima ir nebeatsigauti

Prof. K. Petrikonis akcentavo, kad JAV dėl postkovidinio sindromo ir gretutinių ligų jau skaičiuoja būsimus didelius nuostolius, kadangi kai kurių žmonių sveikata persirgus COVID-19 iki galo nebeatsistato. Jau aiškūs ir įvairūs neurologiniai sutrikimai, kuriuos sukelia liga.

COVID-19COVID-19 virusas ypač pavojingas sergantiesiems kraujagyslių ligomis

LSMU MA Neurologijos klinikos profesorius Vaidas Matijošaitis COVID-19 prilygino Trojos arkliui – virusas į žmogaus organizmą gali patekti daugeliu kelių. Anot profesoriaus, jau pandemijos pradžioje pastebėta, kad virusas turi neigiamos įtakos nervų sistemai, fiksuoti uoslės, skonio receptorių sutrikimai, pirmieji insultai, galvos smegenų trombozės atvejai, taip pat kiti neurologiniai sutrikimai.

Prof. V. Matijošaičio teigimu, asmenys, sergantys kraujagyslių ligomis, susirgę COVID-19 susiduria su didesne kraujagyslių trombozės rizika, COVID-19 siejamas su insultu. „Insultas dažniau ištinka sergančiuosius COVID-19 infekcija. Iš sergančiųjų nesunkia ligos forma – insultą patiria iki 3 proc. Esant sunkiai ligos formai šie skaičiai gali išaugti ir iki 6 proc. Iš hospitalizuotųjų maždaug 5 proc. patiria insultą“, – kalbėjo profesorius.

Susirgus COVID-19, didžiausias pavojus sveikatai yra nuo pirmos iki trečios savaitės, todėl labai svarbu stebėti ligos eigą ir sunkumą. Visgi, profesoriaus teigimu, labai dažnai jauniems pacientams insultas yra pirmasis ligos simptomas, o tik po to nustatoma COVID-19 infekcija, tad  jaunus pacientus tirti ir stebėti reikia labai įdėmiai.

„Pacientai, kurie susirgo COVID-19 ir patyrė insultą, dažniausiai buvo šiek tiek vyresni, jiems taip pat buvo nustatomi inkstų, kepenų, kvėpavimo funkcijų sutrikimai. Be to, sergantieji  COVID-19 dažniausiai susidūrė su sunkesne insulto forma“, – konferencijoje apibendrino prof. V. Matijošaitis ir patikslino, kad koronavirusu susirgusiems daug sveikatos rizikos veiksnių turintiems pacientams didesnė širdies ir kraujagyslių problemų tikimybė.

Skiepai efektyvesni išsimiegojus

LSMU MA Neurologijos klinikos gydytoja Evelina Pajėdienė konferencijoje apžvelgė unikalų tyrimą – nustatyta, kad norint didesnio skiepų efektyvumo būtina gerai išsimiegoti. Tyrime stebėti savanoriai, kurie buvo paskiepyti gripo vakcina. Nustatyta, kad trumpiau miegojusiems žmonėms po skiepo organizme susidarė mažiau antikūnų. Tikėtina, kad panašias analogijas galima pritaikyti ir koronaviruso skiepams.

„Pandemija įvairiai paveikė žmonių miegą. Pati COVID-19 infekcija gali trikdyti nervų sistemą, sukeldama miego sutrikimus, kurie pasireiškia nemiga naktį ar per dideliu mieguistumu dienos metu. Miegą veikia ir pandeminis nerimas dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Karantinas sujaukė miego ritmą, tapome mažiau fiziškai aktyvūs, o tai taip pat paveikė miego kokybę“, – kalbėjo gydytoja E. Pajėdienė.

Jos teigimu, per pandemiją suprastėjęs miegas gali tęstis net iki 6 mėnesių, tad svarstomi įvairūs nemigos gydymo būdai. Mokslininkai pastebi, kad melatoninas – natūralus miego hormonas – gali padėti sumažinti uždegimą, skausmą, taip pat sustiprinti imunitetą. Tad melatoninas gali prisidėti gydant COVID-19 infekciją ir jos metu užklupusią nemigą.

Pastebima, kad per pandemiją padaugėjo žmonių, kurie ieško ir įsigyja su miego kokybės gerinimu  susijusių prekių ar paslaugų. Vienos jų – šviesos terapijos lempos, kurios ypač populiarios Skandinavijoje. Taip galima kompensuoti šviesos trūkumą ir pagerinti miegą.

Gydytoja E. Pajėdienė pasidalijo patarimais, kaip pagerinti miegą. „Pirmoje dienos pusėje reikėtų gauti kuo daugiau natūralios šviesos, daugiau fizinio aktyvumo lauke. Taip pat reikia reguliaraus miego, darbo ir poilsio tvarkaraščio, kuris svarbus ir vaikams. Reikia mažinti ir gaunamą neigiamos bei klaidingos informacijos srautą“, – kalbėjo gydytoja.

Persirgus gali kamuoti pokovodinis sindromas

Nors konferencijoje apžvelgti įvairūs išliekamieji padariniai sveikatai persirgus COVID-19, Karolinska instituto (Švedija) mokslininkė dr. Indrė Bilevičiūtė Ljungar pabrėžė, kad daugelis persirgusiųjų visiškai pasveiksta. „Vis dėlto, daliai persirgusiųjų išlieka stiprūs simptomai, kurie sukelia ilgalaikį neįgalumą. Dažniausiai simptomai būdingi hospitalizuotiesiems ir persirgusiems sunkia COVID-19 forma. Taip pat ilgai simptomai išlieka daliai namie lengva forma persirgusių pacientų – jie iki galo neišgyja, be to, atsiranda simptomų, kurie bendrą būseną veikia netgi labiau nei sergant COVID-19“, – teigė mokslininkė.

Dėl to buvo suformuluota nauja medicininė diagnozė – pokovidinis sindromas. Pasak dr. I. Bilevičiūtės Ljungar, ji būdinga ligoniams, kurie persirgo lengvesne COVID-19 forma, bet kai kurie simptomai išliko. Pokovodinis sindromas pasižymi lėtiniu nuovargiu, skausmais kūne, krūtinės ląstoje ir kvėpuojant, kvėpavimo miego sutrikimais, kognityviniais ir neurologiniais simptomais.

Pagal Neurologų ir Lietuvos klinikinės neurofiziologijos ir neurosonologijos draugijos, taip pat LSMU MA Neurologijos klinikos organizuotos nuotolinės mokslinės praktinės konferencijos „Neurologijos pavasaris Kaune 2021: kaip dirbsime pokovidiniu ir popandeminiu laikotarpiu. Lietuvos ir tarptautinė patirtis“ medžiagą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *