Panaudoti defibriliatorių paprasta kiekvienam

Tūkstančiai žmonių Lietuvoje miršta arba rimtai suserga laiku nesulaukę pagalbos nes aplinkiniai neišdrįsta suteikti gyvybiškai svarbios būtinosios pagalbos. „Pamatę susmukusį, sąmonės netekusį ar už širdies susigriebusį nepažįstamajį, dažnai puolame į paniką, nes nežinome, kaip elgtis. Bet pirmosios sekundės yra lemtingos, o veiksmai, kuriuos reikia atlikti, nesudėtingi”, – pastebi gydytojas reanimatologas Ernestas Gaižauskas. Medikas kartu su kolegomis įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Pozityvios idėjos organizuoja žmonių gaivinimo mokymus visuomenei.

Didelių pirkėjų srautų sulaukiančiame prekybos centre, gydytojai reanimatologai surengė gaivinimo mokymus ir pasidalino paprastais patarimais, iš kokių simptomų galima suprasti, kokia yra žmogaus būklė ir ką reikia daryti.

Kardiologijos reanimacijoje dirbantis gydytojas Giedrius Navickas sakė, kad šiandien miokardo infarktas ištinka ir dvidešimtmečius. Savo istorija pasidalino neseniai infarktą patyręs žurnalistas, etiketo specialistas Giedrius Drukteinis, dėkingas tiems, kurie nebuvo abejingi staiga užklupus nelaimei.

G. Drukteinis dėkingas nepažįstamiems žmonėms

Neseniai patyręs miokardo infarktą G. Drukteinis pasakojo, jog nelaimė ištiko staiga –automobilyje, iš kurio jį ištraukė ir gaivinti pradėjo nepažįstami žmonės. Vienas jų paskambino pažįstamam, vairuojančiam reanimobilį, ir jo instruktuojamas gaivino. Šiam praeiviui G. Drukteinis sakė visuomet bus dėkingas.

„Mokėti suteikti pirmąją pagalbą ištikus širdies priepuoliui – šventa kiekvieno žmogaus pareiga. Širdies smūgis gali tykoti bet kurio žmogaus bet kurią jo gyvenimo akimirką – padėti tegali esantis šalia“, – teigė G. Drukteinis.

Lemtingos pirmosios minutės

Gydytojas reanimatologas E. Gaižauskas patikino, kad bijoti, jog gaivindami žmogų jam pakenksite, nedera – daug didesnė tikimybė pakenkti yra nedarant nieko, mat pirmosios akimirkos praradus sąmonę yra pačios svarbiausios. „Jei pirmosiomis minutėmis nieko nedarysite, o vėliau atvažiuos geriausių gydytojų brigada su įranga, jų galimybės išgelbėti žmogų bus jau gerokai mažesnės. Dėl to kiekvienas ir turi mokėti gaivinti“, – tikino gydytojas.

Jis paaiškino, kad jeigu žmogus nekvėpuoja, būtina atlikti širdies masažą, kviestis pagalbą ir kitiems nurodyti ieškoti artimiausio defibriliatoriaus. Kuo anksčiau panaudojamas šis prietaisas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus išgyvens.

„Apie 70–80 proc. širdis sustoja yra dėl miokardo infarkto, o jo pradinis širdies ritmas yra skilvelių virpėjimas. Geriausias jo gydymas ir yra elektrošokas – defibriliacija. Jei mes per kelias minutes neatkuriame širdies ritmo, elektrošokas jau nebepadeda“, – įspėjo gydytojas reanimatologas E. Gaižauskas.

Kaip naudotis defibriliatoriumi?

E. Gaižauskas patikino, kad naudotis defibriliatoriumi yra paprasta ir saugu: „Koks bebūtų defibriliatoriaus modelis, ant jo bus du mygtukai, o įjungus aparatas pats sako, ką reikia daryti. Jis sukurtas visiems žmonėms, kuriems tereikia sekti nurodymus. Juo naudotis iš tiesų saugu, nes defibriliatorius pasikrauna pats ir tik tada, kai širdies ritmas reikalauja defibriliacijos.“

„Jei žmogus nereaguoja, yra nesąmoningas, bet kvėpuoja, reikia pradėti gaivinti pačiam. Automatiškai veikiantis defibriliatorius yra efektyvi priemonė, galinti išgelbėti gyvybę. Kur yra artimiausias aparatas, gali pasakyti Bendrojo pagalbos centro dispečeris, kuriam svarbu iškart pranešti apie situaciją. Defibriliatorių reikia atsinešti arba paprašyti, kad surastų ir atneštų kitas šalia esantis žmogus.

Kokie simptomai išduoda, kad žmogui gresia infarktas? Pasak G. Navicko, pirmiausia reikėtų sunerimti, jei pasidaro sunku pakelti įprastinį fizinį krūvį – tarkime, lipant į kalniuką reikia sustoti, atsiranda negeras pojūtis už krūtinkaulio, krūtinės centre, nors pailsėjus per keletą ar minučių jis praeina. „Nerimą turėtų sukelti spaudimas už krūtinkaulio, veržimas, skausmas, smaugimas, kuris gali plisti į gerklę, į kairį petį ar ranką, po mentimi, tarp menčių. Reikėtų susirūpinti, jei fizinio krūvio metu atsirado anksčiau nebuvęs dusulys, širdies ritmo sutrikimai, jei širdis „permuša“, dirba per smarkiai. Į gydytoją visada verta kreiptis, jei nerimą kelia kokie nors jutimai krūtinėje ar, tarkime, tirpstanti kairė ranka. Jei žmogus ilgiau kaip 20 minučių jaučia stiprų skausmą krūtinėje, reikia kviesti greitąją pagalbą.

5 gydytojų reanimatologų patarimai pamačius sukniubusį žmogų

1. Pamatę sukniubusį, už širdies susiėmusį žmogų, nedelskite – kvieskite aplinkinius padėti ir imkitės iniciatyvos patys.
2. Nustatykite, ar žmogus kvėpuoja, stebėdami jo krūtinės ląstą, klausydamiesi kvėpavimo. Jei jis nekvėpuoja, nedelsdami pradėkite širdies masažą. Stipriai spauskite krūtinės ląstos vidurį sunertomis rankomis apie 100 kartų per minutę greičiu.
3. Pasitelkite aplinkinius: vienam liepkite skambinti 112 ir kviesti pagalbą, kitiems – ieškoti artimiausio defibriliatoriaus. Jei nemokate gaivinti, klausykitės greitosios pagalbos dispečerių nurodymų.
4. Jei atlikdami širdies masažą nežinote, kada ir kaip daryti įpūtimus, geriau jų nedarykite visai. Stresinėje būsenoje įpūtimai gali nepavykti, gaištamas brangus laikas ir neatliekami širdies paspaudimai, kurie yra daug svarbesni.
5. Nebijokite panaudoti defibriliatorių. Specialių žinių jo naudojimui nereikia, aparatas jums pats pasakys, kokius veiksmus atlikti ir yra visiškai saugus.

Prekybos tinklo „Rimi“ prekybos centruose darbuotojų ir pirkėjų saugumui įrengiami gyvybes gelbstintys prietaisai – širdies ritmą atstatyti padedantys defibriliatoriai. Jie kabinami gerai matomose vietose ir yra pažymėti specialiais lipdukais su raidėmis AED (Automated External Defibrillator – liet. „Automatinis išorinis defibriliatorius”) ir širdies su žaibu simboliu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *