Saugokime vyrus

Gydytojų urologų nuostata griežta: vyresniems nei 50 metų vyrams būtinas kasmetis sveikatos patikrinimas. Vyrai vis dažniau serga prostatos ligomis, kurios tiesiogiai susijusios ir su visuomenės senėjimo tendencijomis. Simptomai, kurių nereikia ignoruoti.  Yra nemažai simptomų, kurie vyrus perspėja: galbūt vystosi prostatos uždegimas, o gal net sunkesnė liga. Šie simptomai – tai pasunkėjęs ir skausmingas, dažnas šlapinimasis, ypač naktimis, nenumaldomas noras šlapintis, nemalonūs jutimai dubens srityje, svorio kritimas, kraujas šlapime ar spermoje, potencijos sumažėjimas, besikartojantis skausmas juosmens srityje. Pajutus bentvieną šių simptomų būtina skubėti pas gydytoją.

Kuo vyras vyresnis, tuo didesnė rizika susirgti prostatos ligomis. “Visi vyrai, kuriems per 50 metų, turėtų reguliariai tikrintis profilaktiškai”, – sako Lietuvos urologų draugijos prezidentas Daimantas Milonas. Jeigu artimi giminės serga prostatos vėžiu, toks vyras turi didesnę riziką. Didelis gyvulinės kilmės riebalų kiekis, mažai vaisių, daržovių bei žuvies produktų kasdieninėje mityboje gali padidinti prostatos vėžio išsivystymo
riziką.

Gali sirgti kas trečias penkiasdešimtmetis. Ir vis dėlto kas gi yra toji vyrus kankinanti prostata? “Tai kaštono dydžio ir formos liauka, esanti žemiau šlapimo pūslės ir apgaubianti viršutinę šlaplės dalį. Šlaple išteka šlapimas iš šlapimo pūslės ir sėkla iš sėklidžių. Prostatoje gaminamas tirštas skaidrus skystis, kuris, susimaišęs su sėkla, sudaro spermą”, – apie šį organą aiškina gydytojas urologas D.Milonas.

Lėtinis prostatos uždegimas yra dažnas susirgimas. Net kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras gali sirgti šia liga, kurios simptomai dažnai nejuntami. Ūmiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai. “Jeigu prostatos uždegimas  bakterinės kilmės, tuomet gydoma antibiotikais. Dalis prostatitų neinfekciniai, jų atsiradimo priežastis iki šiol nežinoma. Tokį  laiku nenustatytą prostatos uždegimą gydyti ypač sudėtinga”, – sako gydytojas D.Milonas.

Progresuoja lėtai ir be požymių. Prostatos vėžys – tai priešinės liaukos piktybinė liga. Pakitusios ląstelės praranda normalias savo savybes ir pradeda daugintis. Vėžinės ląstelės ilgainiui gali išplisti. Daugeliui vyrų prostatos vėžys progresuoja iš lėto ir nesukelia jokių simptomų, kol neišplinta už prostatos ribų. Todėl labai svarbu šią ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje.

Daugelyje Europos šalių prostatos vėžys yra pirmoje arba antroje vietoje pagal onkologinių susirgimų dažnumą tarp vyrų ir trečioje vietoje tarp visų (ir vyrų, ir moterų) onkologinių susirgimų. Pastaruosius dvejus metus prostatos vėžys yra dažniausiai nustatomas onkologinis susirgimas Lietuvoje (jo diagnostikai atliekamas prostatos specifinio antigeno tyrimas (PSA).

Programa teikia vilčių. Taigi, vyrams būtina kreiptis į gydytoją. Jis gali pasiūlyti atlikti kraujo tyrimą, kuriuo bus nustatyta prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija. Šis antigenas išskiriamas tik prostatos ląstelių, todėl aukšta jo koncentracija gali būti pirmas prostatos vėžio požymis. “Šiais metais pradėta vykdyti valstybės finansuojama Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa, pagal kurią kiekvienam vyrui, sulaukusiam 50 metų, PSA tyrimas vieną kartą per metus atliekamas nemokamai. Norint atlikti šį tyrimą pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Radus padidintą PSA būtina urologo konsultacija”, – sako Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytojas urologas Gytis Rinkūnas.

Padidėjusią PSA koncentraciją kraujyje gali lemti ir kiti prostatos susirgimai, todėl didesnė PSA koncentracija negali būti tapatinama su prostatos vėžio diagnoze.

Daugiau informacijos: www.prostatosvezys.lt