Širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas (ŠN) yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų, paliečiantis vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių. Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek Europos šalyse, tiek Lietuvoje. 2011 m. Lietuvoje ŠN sirgo per 77 000 žmonių, kasmet šis sutrikimas naujai diagnozuojamas dar 7 500 asmenų. Sergančiųjų ŠN gyvenimo prognozė yra blogesnė nei pacientų, sergančių storosios žarnos, krūties ar prostatos vėžiu: per 5 metus nuo ŠN nustatymo miršta kas antras pacientas.

Ligos rizikos veiksniai ir galimybės jos išvengti

ŠN išsivystymą gali lemti arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, hiperlipidemija, nejudrumas, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas.
Siekiant išvengti šios ligos, reikėtų žengti 7 svarbius žingsnius: mažinti padidėjusį arterinį kraujospūdį, siekiant < 140/90 mm Hg; kontroliuoti svorį – siekti kūno masės indekso d 25; žinoti cholesterolio kiekį kraujyje – siekti bendrojo cholesterolio koncentracijos d 5 mmol/l; riboti druskos vartojimą < 6 g per dieną; gerti mažiau alkoholio; nerūkyti; daugiau mankštintis.

Simptomai

Pirmieji ŠN simptomai yra šie: dusulys fizinio krūvio metu arba ramybėje, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, dusulys gulint ant nugaros, mažėjantis atsisėdus, priepuolinis naktinis dusulys arba naktinis kosulys, kojų paburkimai, dažnas širdies plakimas.

Profilaktikos priemonių, ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo plano svarba

Laiku panaudotos profilaktikos priemonės, tokios kaip efektyvus padidėjusio kraujospūdžio gydymas, kitų rizikos veiksnių kontrolė, galėtų sustabdyti širdies funkcijos blogėjimą.
Dalis pacientų negydoma, nes jiems ŠN diagnozė dėl įvairių priežasčių laiku nenustatoma. Dažnai pasitaiko, kad diagnozuojant suklystama ir uždelsiamas adekvatus ištyrimas bei gydymas. Ankstyvose stadijose širdies nepakankamumo kontrolei dažniausiai užtenka medikamentinio gydymo bei gyvenimo būdo (rizikos veiksnių) korekcijos. Kada liga progresuoja ir širdis tampa silpnesnė, gali prireikti kompleksinio intervencinio gydymo ar net būtinumo atlikti širdies transplantaciją.
Net jeigu ŠN progresuoja iki galinės stadijos, vis tiek išlieka daugybė gydymo galimybių.

Rekomendacijos

Sergantieji ŠN turėtų vartoti pakankamai skysčių – nuo 1,5 iki 2 l per parą bei sumažinti druskos kiekį – ne > 2-3 g per parą.
Siekiant sumažinti druskos kiekį, naudinga išvystyti kai kuriuos „refleksus”:
1. Gaminti valgį iš šviežių maisto produktų. Virtuose, šaldytuose ir konservuotuose maisto produktuose druskos paprastai būna daug.
2. Nuplauti konservuotas daržoves.
3. Vengti vienu metu valgyti daug patiekalų, kuriuose paprastai yra daug druskos, pavyzdžiui, rūkytos lašišos, konservuotų daržovių, duonos ir sūrio.
4. Prieš barstant druska patiekalą paragauti.
5. Gardinti patiekalus prieskoniais ir aromatinėmis žolelėmis.
6. Gausiai nevartoti lydyto, pelėsinio ir kitų fermentinių sūrių.
7. Gaminti valgį uždengus dangčiu ar įvyniotą į aliuminio foliją. Ilgai verdant atidengtus valgius dingsta maisto kvapai ir aromatai.
8. Skaityti etiketes. Iš jose pateiktos informacijos galima sužinoti druskos kiekį (natrio chloridą – gramais arba natrį – miligramais). Reikėtų žinoti, kad 1 g druskos yra ekvivalentiškas 400 mg natrio. Kitaip tariant, 6 g druskos (natrio chlorido) yra 2400 mg natrio.

Naujos širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo nuorodos

2012 m. atnaujintos Europos kardiologų draugijos ŠN diagnostikos ir gydymo gairės. Jose patikslintos ankstyvos ŠN diagnostikos rekomendacijos, pagal kurias šeimos gydytojai galėtų naudoti greitą ir patogų specifinį širdies nepakankamumui kraujo žymenį. Pagrindinis gydymas vaistais papildytas keliais veiksmingais preparatais, ne tik gerinančiais simptomus, bet ir ilginančiais gyvenimo trukmę. Tam, kad šios inovacijos pasiektų ir Lietuvos pacientus, reikalingi tiek gydytojų tobulinimas, tiek organizaciniai sprendimai ir finansavimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *