VASAROS KARŠČIŲ PAVOJAI
Šiluminis smūgis – tai organizmo šilumos reguliavimo sistemos pažeidimai. Prakaitavimas, tai – normali organizmo reakcija į perkaitimą. Per dieną sveiko žmogaus organizmas gali išskirti iki penkių litrų prakaito. Jei skysčio nepapildoma, kraujas ima tirštėti ir dėl to pablogėja visų organų aprūpinimas deguonimi. Kartu su vandeniu kūnas netenka ir naudingų natrio druskų, dėl kurių prakaitas tampa sūrus. Sutrinka organizmo skysčių cheminė sudėtis ir vyksta rimti pokyčiai ląstelėse. Taip atsitinka ilgai būnant saulėje ar aukštoje temperatūroje.
Skirtingai negu perkaitimas, kuris paprastai praeina per 12 valandų, šilumos smūgio pasekmės gali būti jaučiamos gana ilgai. Jeigu žmogus gydomas ligoninėje, stebima ar nesivysto ūmios komplikacijos. Vėliau jam reikia vengti karščio. Daugelis žmonių būna jautrūs karščiui visą savaitę po šilumos smūgio. Nuo šilumos smūgio galima net mirti.
Šilumos smūgio požymiai:
iki 40oC pakilusi kūno temperatūra; galvos skausmas ir svaigimas; paraudusi, karščiuojanti oda; pykinimas, kartais viduriavimas; troškulys; nerimas; sutrikusi orientacija, mieguistumas, vangumas; dažnas, stiprus pulsas; netvirta eisena; sąmonės netekimas.
Pirmoji pagalba:
Jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį; apklokite šaltu vandeniu sudrėkinta antklode, nuolat ją drėkinkite. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5o C, drėgną antklodę pakeiskite sausa. Duokite gerti ko nors vėsaus. Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėduokite ir niekuo negirdykite irvežkite jį į gydymo įstaigą.
Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija – žmogų ištinka saulės smūgis. Saulės smūgį gali pagreitinti tvankumas, nevėjuotas oras, persivalgymas, alkoholinių gėrimų vartojimas paplūdimyje. Taip pat labai pavojinga užmigti deginantis tiesioginės saulės spinduliuose.
Saulės smūgio požymiai:
galvos skausmas, svaigimas; silpnumas, pykinimas, vėmimas; zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse; išbalusi oda, šaltas prakaitas; sąmonės netekimas.
Pirmoji pagalba:
Jei žmogus turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį, paguldykite truputį pakelta galva arba pasodinkite.Ant kaktos dėkite šaltą kompresą, vėduokite; Pasiūlykite šaltesnio gėrimo, jei pykina, duokite suvalgyti ko nors rūgštaus; Jei žmogus be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėduokite ir niekuo negirdykite, kad neužspringtų. Vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Saulės ir šilumos smūgio profilaktika panaši. Štai keletas bendrų profilaktikos principų ir rekomendacijos, kaip sumažinti karščio ir saulės žalingą poveikį sveikatai:
Venkite ilgo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač neuždengus galvos ir kūno. Karštomis dienomis esant didelei oro drėgmei pageidautina lauke būti iki 11 valandos, vėliau reikia stengtis būti žalioje zonoje arba pavėsyje. Į lauką eiti tik prisidengus galvą!
Didžiausią maisto paros kiekį valgykite ne per pačius pietus, o vakarop, kai oras pradeda vėsti. Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą – mažiau riebių ir baltyminių maisto produktų, daugiau vaisių ir daržovių, daugiau skystų produktų. Nesineškite į paplūdimį greitai gendančių maisto produktų, tokių kaip pienas ir jo produktai, mėsos gaminiai, žuvies produktai, konditerijos gaminiai su sviestiniu plikytu ir varškės kremais.
Gerkite dažniau nei troškina, tačiau geriau gerti reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį. Kai gausiai prakaituojama ir organizmas netenka daug vandens, geriausiai troškulį malšinti vandeniu. Šaltas vanduo atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina, neturi kalorijų. Tačiau reikalinga ir skysčių įvairovė. Galima gerti parūgštintą arba pasaldintą arbatą, vaisių kompotą ar duonos girą. Venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais.
Deginantis nepamirškite kartais išsimaudyti. Nepatartina pernelyg gausiai kūną teptis įvairiais kosmetiniais kremais, makiažu. Jie gali trukdyti normaliam odos sluoksnių funkcionavimui.
Drabužiai turi būti lengvi, laisvi, natūralaus pluošto, gerai praleidžiantys prakaitą. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Patartina rengtis šviesiais drabužiais. Geriausia avalynė – iš natūralios odos, nes ji laidi orui.
Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę. Fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, kai ne taip karšta. Judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu įprastai, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. Stenkitės sudaryti normalias darbo ir buities sąlygas. Būtina normali patalpų temperatūra, drėgmė ir ventiliacija. Karštą dieną neorganizuokitei ilgų ekskursijų gryname ore.
Kondicionieriais reikėtų naudotis atsakingai, vengti didelio lauko ir automobilio vidaus temperatūros kontrasto, nes tai gali susargdinti net ir labai užsigrūdinusius žmones. Tinkamai sureguliavus šalto oro srautus, taip, kad nepūstų tiesiai į veidą, mažiau pakenkiama kvėpavimo takams. Kondicionuoto oro ir lauko oro temperatūra turėtų skirtis ne daugiau kaip 6–8° C.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija
