Žarnyno vėžį įveikęs vyras

„Kad ir kaip keistai tai skambėtų, žarnyno vėžys mane užklupo tiesiog vonios kambaryje. Kraujo žymės ten, kur neturėtų jų būti, privertė sunerimti, tad kreipiausi į medikus. Po kelių dienų man buvo atlikta kolonoskopija, kurios rezultatai šiek tiek išgąsdino – tyrimai rodė vėžinį susirgimą. Per daug nesigilinau, kas man nutiko, o tiesiog paklausiau medikų rekomendacijų operuotis. Ir tik po operacijos išgirdau, ką medikai sakė anksčiau – man buvo nustatytas pirmosios stadijos vėžys, kuris operacijos metu sėkmingai pašalintas. Anot gydytojo, jeigu būčiau nekreipęs dėmesio į nemalonius simptomus, liga būtų išplitusi. O aš, kaip sakau, šiandien jau sėdėčiau ant parako statinės“, – taip apie savo akistatą su žarnyno vėžiu pasakoja prieš devynerius metus į Tėvynę gyventi sugrįžęs Leonas Narbutis.

Ar daug žmonių randa savyje drąsos ir stiprybės viešai papasakoti savo kovos su vėžiu istoriją? Anot medikų, tokių žmonių daugėja, tačiau anaiptol ne apie visas ligas kalbama garsiai: „Apie krūties ar prostatos vėžį šiandien viešai prabyla vis daugiau sergančiųjų. Visiems savo istorijas viešai papasakojusiems pacientams mes, medikai, esame dėkingi. Tikros istorijos sveikus žmones dažnai paskatina profilaktiškai apsilankyti pas gydytojus, o sergančius – patikėti, kad ligą galima įveikti, – kalba Vilniaus universiteto onkologijos instituto direktorius prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Tačiau yra taip vadinamų nepatogių ligų, apie kurias viešai kalba retas. Žarnyno vėžys – viena iš jų.“

Civilizacijos liga vadinamas žarnyno vėžys Lietuvoje užima trečią vietą tarp susirgimų visais piktybiniais navikais. Ligos simptomai ankstyvosiose stadijose nėra ryškūs, todėl žmonės dažnai į medikus kreiptis neskuba. „Dar viena delsimo apsilankyti pas gydytoją priežastis – gėdos dėl pasireiškusių nemalonių simptomų jausmas. Svarbu žinoti, kad žarnyno vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Tačiau svarbu, kad liga būtų nustatyta pradinėje stadijoje. Deja, I-II stadijos kolorektalinio vėžio Lietuvoje diagnozuojama mažiau kaip 40 %. Tad kaip matome, gėdos jausmas kainuoja per daug.”

„Baimė išgirsti nepalankią diagnozę – tai dar viena iš nesilankymo pas gydytojus priežasčių. Baimės jausmas atsiranda iškart, kai pajuntami nepageidaujami simptomai. Tokia būklė turėtų paskatinti tikrintis sveikatą. Visgi pasitaiko atvejų, kuomet žmonės tik dar ilgiau delsia. Tik tokiu atveju baimės jausmas ne tik kad nedingsta, bet jis dar labiau sustiprėja. Atsiranda nerimas, žmogus pradeda jaustis nervingas, irzlus, piktas. Tokia būsena gali sveikatai dar labiau pakenkti“, – dėmesį į svarbą apsilankyti pas medikus pajutus nepageidaujamus simptomus atkreipia instituto gydytoja psichiatrė onkopsichologė Giedrė Bulotienė.

Klastinga ligos eiga ir tai, kad žarnyno vėžys dažnai diagnozuojamas jau išplitęs, verčia viso pasaulio onkologus ieškoti efektyvesnių būdų ir priemonių metastazavusiam navikui slopinti ir kontroliuoti. „Gydant storosios žarnos vėžį dirba daugiaprofilinė komanda, kuri užtikrina įvairių galimų diagnostikos ir gydymo metodų pritaikymą. Derinama operacija, chemoterapija (intraveninė arba tabletinė), biologinė terapija, spindulinė terapija, kiti regioniniai gydymo metodai. Didžiausias pasikeitimas gydant šią ligą – biologinė terapija, kuri tikslingai nukreipta į navikinėms ląstelėms būdingus pokyčius. Skiriant biologinės terapijos derinį su chemoterapija gaunami geresni gydymo rezultatai. Visgi Lietuvoje biologinė terapija yra kompensuojama tik pirmos eilės gydymui ir, deja, centralizuotai skiriamo vaistų kiekio visiems pacientams nepakanka“, – kalba VU Onkologijos instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Diagnozuoti ikivėžines ligas ir jas pagydyti arba diagnozuoti vėžį anksti gali padėti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Joje dalyvauti gali kiekvienas 50–74 metų amžiaus Lietuvos pilietis. Ši valstybės finansuojama patikros programa Lietuvoje veikia nuo 2009 m. Medikai retoriškai klausia, kada šalia mados sveikai maitintis ar sportuoti atsiras mada profilaktiškai lankytis pas gydytojus ir, pasinaudojus valstybės finansuojamomis patikros programomis, užkirsti kelią daugeliui ligų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *