Aktininė keratozė – sveikatos problema

Aktininė keratozėArtėjant vasarai daugeliui kelia nerimą įvairios  veide atsiradusios dėmelės, pleiskanojantys židinukai, ryškėjanti pigmentacija, odos sausėjimas ir niežulys. Gydytojai dermatologai tokiems žmonėms dažnai diagnozuoja aktininę keratozę. Kas tai – kosmetinė problema ar lėtinė odos liga?

Oda nieko nepamiršta”
Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėjos gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės, aktininė keratozė (AK) – ikinavikinė odos liga. Ji pažeidžia atviras saulei odos vietas (kuo dažniau nudegina UV spinduliai, tuo daugiau  rizikuojame susirgti): atsiranda šiurkščios pleiskanojančios papulės, nuo 1-2 mm iki kelių centimetrų dydžio dėmelės, lengvai apčiuopiami rausvos, rusvos spalvos mazgeliai.
„Vis dar madingas įdegęs kūnas, soliariumai, turizmas į šiltuosius kraštus, vyrauja kuo daugiau nuogo kūno atidengiančios paplūdimio mados. Tačiau ne veltui sakoma – „oda nieko nepamiršta”… Kiekvienais metais ši liga jaunėja. Vadinasi, odos vėžio tarp jaunų žmonių taip pat daugės. Be to, ligą lemia ir odos fototipas, nes I, II odos tipas pagal Fitzpatrick reiškia, kad AK serga daugiau šviesiaodžiai ir mėlynakiai negu tamsiaodžiai. Greičiau suserga vyrai, tam tikrų profesijų ir sporto šakų atstovai – t. y. daug laiko praleidžiantys atvirame ore (lauko darbininkai), paplūdimyje, ant vandens (pvz., jūrininkai), gyvenantieji arčiau pusiaujo, sergantieji tam tikromis genetinėmis ligomis, žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi po organų transplantacijos, infekuotieji ŽIV bei vyresni kaip 45 metų. Nors šia liga dvigubai dažniau serga vyrai, pagal besikreipiančiuosius į Klaipėdos universitetinę ligoninę, šia liga sergančių moterų 3 kartus daugiau”, – teigia gydytoja J. Česienė.
Dažniausiai AK sukelia ilgą laiką veikiantys saulės spinduliai, gali daryti įtakos ir rentgeno spinduliai, radioaktyviųjų izotopų poveikis, ŽPV (žmogaus papilomos virusas).
„Jei atsirado šiurkštumų kaktos, plaštakų, skruostų, nosies, ausų kaušelių, o vyrams – plikės srityje, atvirose kūno vietose oda tapo nelygi, paraudo, šerpetoja ir ima niežėti, reikėtų susirūpinti. Aktininė keratozė – tai įrodymas, jog saulės buvo per daug. – primena ir Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, VUL SK Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Aktininės keratozės  gydymas
J. Česienės teigimu, AK pažeidžia didelį odos plotą, o visas saulės pažeistas odos plotas vadinamas „kancerizacijos lauku”. Neįmanoma nuspėti, kurie AK pažeidimai vystysis į plokščialąstę karcinomą. Iš tiesų AK yra ankstyvasis odos vėžio pranašas…
„Europos bei pasaulio dermatologai rekomenduoja ligą rimtai gydyti. Pirminės stadijos dariniai, arba vadinamosios ankstyvosios vėžio kregždės – gali būti lengvai pašalinamos”, – drąsina prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Tikimybė, jog pirminės ligos stadijos pavieniai, maži darinukai savaime išnyks – nedidelė, vos 20 proc. Oda nuolat atsinaujina, todėl kartais ir negydant organizmas gali susidoroti su pakitusiomis ląstelėmis. Bet jeigu liga pažeidžia didesnius odos plotus, tokių židinių daugiau, jie ryškūs,  niežti, jų daugėja, – būtinas viso ikivėžinio lauko gydymas. Nes gydytojas dermatologas negali atspėti, kuris iš darinių gali supiktybėti. Negydomi vaizdžiai „saulės bučiniais” vadinami AK paviršiniai pažeidimai toliau gali gilėti, ypač – veikiant saulės spinduliams, nusilpus imunitetui, vartojant vaistus, vyresniame amžiuje. O pasekmė – plokščialąstis vėžys. Nė vienas nėra apsaugotas nuo tolesnio ligos progresavimo, t. y. – tikimybės susirgti vėžiu”, – įsitikinusi prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
J. Česienė primena, jog prieš parenkant tinkamą gydymą svarbu atsižvelgti į ligos trukmę, pažeidimų skaičių ir dydį, storį, lokalizaciją, buvusius odos vėžio atvejus, paciento amžių ir gretutines ligas, anksčiau taikytą gydymą, kosmetinę gydymo galimybę, taip pat gydymo kaštus.

Profilaktikos priemonės
Gydytojai dermatologai pabrėžia, jog labai svarbus ne tik gydymas, bet ir ligos profilaktika. Gydytoja dermatologė Evelina Buinauskaitė primena, jog apsaugą nuo UV spindulių suteiks plačiakraštė skrybėlė, akiniai nuo saulės bei drabužiai (ilgomis rankovėmis, taip pat – kelnės, sijonai), apsaugantys nuo UVA kremai (geriausia apsauga nuo UVB -SPF 50+), kuriuos reikėtų naudoti visais sezonais ir bet kuriomis oro sąlygomis.  Apsaugoti reikia veido, ausų, kaklo bei plaštakų odą). Dermatologė pataria vengti saulės piko metu – nuo 11 iki 15 val., soliariumų. Ir svarbiausia – kas mėnesį apžiūrėti savo odą, o pastebėjus įtartiną darinį (greitai augantį, besikeičiantį, kraujuojantį ir t. t.) – kreiptis į BPG ar dermatologą.

Anksčiau po gydymo likdavo randeliai, šiandien aktininė keratozė  gydoma. Po gydymo oda.

Parengė Ramutė Pečeliūnienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *