Kaip nuraminti nervus… per egzaminus?

Stresas per egzaminusKiekvieną pavasarį tūkstančiai jaunuolių, laikydami brandos egzaminus ir jiems ruošdamiesi, stodami į aukštąsias mokyklas, gyvena nerimastingu laukimu. Šį jausmą neretai yra paženklinusi įtampa, baimė, ypatingas fizinis ir emocinis nuovargis. Abiturientų tėvams šios dienos – taip pat ne pačios lengviausios. Kai kurios mamos jaudulį bando slopinti valerijono lašais, o tėčiai staiga (visai netikėtai) pradeda rūkyti, nors anksčiau niekada to nedarė. Trumpiau tariant, šeimoje kuriam laikui įsivyrauja nervinis chaosas. Kuo jis grasina ir kaip jo išvengti?

Egzaminų neišvengsi, toks jau tas gyvenimas – taip pasakytų daugelis mūsų. Gal ir teisybė, bet va, nervus pažaboti tikrai galima. Kartais netgi būtina, tvirtina gydytojai, nes nuolatinė įtampa, stresas, jaudulys gali atimti džiaugsmą gyvenimu ir padovanoti pluoštą ligų.

Visos ligos – nuo nervų?

Kaip tvirtina „MediCA“ klinikos bendrosios praktikos gydytoja Rita Keturakienė, dėl gausaus nuolatinio informacijos srauto, kurį labai dažnai lydi skubėjimas, žmogaus psichika įsitempia. Jei tokia būsena užsitęsia, tampa sunku atsipalaiduoti, pailsėti. Būna sunku bendrauti su aplinkiniais, vargina apatija, bloga nuotaika. Galiausiai susergama. Vieniems „sušlubuoja” virškinamasis traktas, kitus dėl nusilpusios imuninės sistemos atakuoja peršalimo ligos, virusai, trečius vargina kraujotakos sutrikimai, širdies problemos ar nemiga.

Nervingumo požymiai, anot R. Keturakienės, labai įvairūs. Tai irzlumas, dirglumas, jautrumas smulkmenoms, vangumas, dažni galvos skausmai. Gali dingti apetitas ar, priešingai, žmogus gali pradėti šlamšti viską, kas jam papuola po ranka (tokį valgymą dietologai vadina emociniu).

Nervingumas dažnai pastebimas ir išoriškai. Žmogus blaškosi, imasi kito darbo neužbaigęs vieno, jam sunku išbūti vienoje vietoje, dažnas barbena pirštais, ką nors maigo, kasosi, kramto nagus. Nervingas asmuo – nuolat užsiėmęs, nes dėl nemokėjimo dirbti, mokytis, planuoti laiko, jis nieko nespėja. Jei kas nors nesiseka, jis dar labiau supyksta. Gaunasi užburtas ratas.

Stresas prieš egzaminusGeresnė nervų sistemos veikla

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad veikiant stresui, nerimaujant, jaudinantis, esant nuolat įsitempus, vartojant daug kavos (dauguma abiturientų kavos tikrai neatsisako, nes ši skatina būti budriais), B grupės vitaminų atsargos organizme sunaudojamos kur kas greičiau nei įprastai. O kai trūksta šių vitaminų, žmogus greičiau pavargsta, silpsta jo atmintis.

Vitamino B turtingi augalinės ir gyvulinės kilmės produktai, ypač jo gausu mielėse, piene, sūryje, daigintuose grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, rupaus malimo miltų duonoje, pupose, jautienoje, kepenyse, kiaušinio trynyje. Tačiau būtina atminti, kad šie vitaminai gana nepatvarūs, žūsta aukštoje temperatūroje, kai maistas ilgai verdamas, troškinamas, netgi, kai ilgai mirkomas. Įvertinus tai, jog daugumos mūsų mityba nėra visavertė, pavasarį ypač pravartu papildomai vartoti B grupės vitaminų maisto papildų.

Nervinantis taip pat efektyvu vartoti valerijono šaknų, melisų, pipirmėčių ar mėtų, apynių spurgų, jonažolių arbatų. Jos ramina nervų sistemą, gerina miegą. Rezultatas – žmogus geriau pailsi, būna darbingesnis, nebe toks dirglus ir įsitempęs.

Kalbant apie preparatus, gerinančius atmintį, būtina atminti vieną svarbų dalyką – pastarieji veiksmingi, jei vartojami iki egzaminų likus dar šiek tiek laiko, ne paskutinėmis dienomis.

Laima Paksienė: svarbiausia vaiko „neūdyti“

Taip tvirtina ponia Laima Paksienė. Dėl sūnaus Mindaugo moteris tvirtina jaudulio, įtampos ar nerimo – „o kaip viskas bus?“ namie nebuvo. „Pasitikiu savo vaiku. Žinau, ką jis gali, sugeba. Mindaugas, žinoma, norėjo kuo geriau egzaminus išlaikyti, atsakingai jiems ruošėsi, pats jautė, kur reikia šiek tiek paspausti, o kur galima ir truputį pasimuliuoti“, – pasakoja žinoma moteris. L.Paksienė įsitikinusi, kad geriems mokymosi rezultatams nemažai įtakos turi ir gyvenimo būdas. „Su vyru visada stengiamės valgyti sveiką maistą, rūpinamės, kad organizmui netrūktų jokių vitaminų ar mineralinių medžiagų, reguliariai sportuojame, daug laiko praleidžiame gryname ore. Vaikai nuo mažumės matė tokį pavyzdį, tad nei Ingos, nei dabar Mindaugo, raginti valgyti daugiau vaisių ar daržovių,  išeiti pasivaikščioti ir panašiai, tikrai niekada nereikėjo. Esu priešiškai nusistačiusi prieš bet kokį vaiko vertimą daryti vienokius ar kitokius dalykus. Tai prieštarauja jo brandai, augimui, kaip asmenybei.  Vaikas pats turi suvokti, kas gerai, o kas ne“, – teigia. Anot L. Paksienės, kai Mindaugas nuolat sėdėdavo prie knygų ir konspektų, jos didžiausias rūpestis buvo  – sūnaus mityba. „Stengiausi gaminti taip, kad organizmui nepritrūktų kokių nors medžiagų, nes priešingu atveju ir nuovargis dažniau vargins, ir energijos pritrūks, gal net ir ligos pradės pulti“, – pasakoja.  L. Paksienė priduria, jog jaudulio prieš sūnaus egzaminus jai išvengti padėjo kitoks požiūris. „Egzaminai – ypatingas laikas, tačiau gyvenimas ties jais nesustoja. Šaunu, jei jie išlaikyti puikiai, o jei nepavyko – irgi ne pasaulio pabaiga. Vadinasi, taip turėjo nutikti, tai – pamoka ateičiai, kad kažkas kažkur galbūt buvo ne iki galo padaryta. Netgi jei vaikas įstojo į aukštąją mokyklą, tačiau po pusmečio ar kelių semestrų nusprendė studijas mesti ir stoti kitur, irgi nėra smerktinas dalykas. Reikia tik pasidžiaugti, kad vaikas renkasi, ieško, kas jam geriausia. Esu įsitikinusi, kad ne pergalės, o pralaimėjimai žmogui suteikia didžiausią patirtį“, – tvirtina L.Paksienė.

Kaip lengviau išgyventi egzaminų periodą ir mažiau jaudintis?

–          Mokymosi medžiagą pravartu padalinti į lygias dalis – taip išvengiama situacijų, kai vieniems dalykams ar klausimams skiriama ištisa diena, kitiems – kelios valandos ar net minutės.

–          Kai kuriais atvejais informacija lengviau įsimenama į pagalbą pasitelkus asociacijas, vaizdus, piešinėlius, schemas, lenteles.

–          Mokantis būtina daryti pertraukėles.

–          Labai svarbu reguliariai valgyti (būtina valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių), nors keliolika minučių skirti pasivaikščiojimui po gryną orą.

–          Nepatartina žavėtis įvairiais energetiniais gėrimais – o juos jaunimas juk labai mėgsta. Ilgas tokių gėrimų vartojimas išsekina centrinę nervų sistemą, iš organizmo „išstumia“ kalcį ir geležį. Angliarūgštė dirgina ir nepalankiai veikia skrandį bei visą virškinimo sistemą. Minėtuose gėrimuose esantys konservantai, dažikliai, saldikliai bei kofeinas gali sukelti alerginius susirgimus.

–          Tėvams reikėtų apsišarvuoti kantrybe, itin kontroliuoti savo emocijas, nes priešingu atveju jie patys pradės nervintis, nemiegoti, nepagrįstai bijoti. Tokia būsena ir elgesys jų atžaloms tikrai nepadės. Dažnas klausinėjimas „Ar jau išmokai“, „Kiek dar liko?“ ir pan. tarpusavio santykiuose pasės susierzinimą, pykčius, priekaištus. Vaiku būtina pasitikėti ir tikėti – taip ugdomas jo savarankiškumas.

One thought on “Kaip nuraminti nervus… per egzaminus?

  • gegužės 16, 2012 at 11:39 am
    Permalink

    Tikra tiesa, kai labai nerviniesi – tai organizmui vitamino B trūksta….

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*