Didelis karštis – pavojingas sveikatai

Karštis gali pakenkti sveikatai, o ypač jam jautrūs kūdikiai ir vaikai iki 4 metų, taip pat  65 metų ir vyresni žmonės bei turintys antsvorio. Karštis gali sukelti pavojų  dirbantiems  sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).
Taigi, o koks karštis pavojingas sveikatai? Kiekvienam žmogui skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, neįmanoma. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo temperatūros ir santykinio drėgnumo.

Kiekvienos dienos karščio indekso prognozes galima sužinoti http://www.meteo.lt/karscio_prog.php.  Karštu metu, reikėtų riboti fizinę veiklą ir trumpiau būti lauke.
Iki 27 laipsnių karštis paprastai diskomforto nesukelia.

• 27-34 – silpnas diskomfortas.
• 35-39 – stiprus poveikis – reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
• 40-45 – pavojus sveikatai. Reikėtų mažiau būti lauke.
• 46-54 – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
• Per 54  – labai didelis pavojus sveikatai.

Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas

Ultravioletinės spinduliuotės prognozė ir kokia turėtų būti apsauga kasdien skelbiama http://www.meteo.lt/lt. Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas įvertinamas pagal šios spinduliuotės indeksą, kuris yra nuo 1 iki 11 kategorijų ir lemia apsaugos nuo saulės laipsnį:1-2 – žemas. Apsauga nereikalinga, galima be apribojimų būti atvirame ore.

→ 3-5 – vidutinis. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11-15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
→ 6-7 – aukštas. Vidurdienį (11-15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
→ 8-10 – labai aukštas. Reikia ypatingai saugotis. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
→ 11 – ekstremalus. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Karštą dieną rekomenduojama

Per karščius reikia gerti daug skysčių. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštyje organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai šalina iš organizmo vandenį.
Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, skėčiu. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.

Darbus lauke geriau atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val., venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulėje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 laipsnių.

Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Pasirūpinkite vėsa namuose, langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. Nedenkite langų tamsios spalvos užuolaidomis arba metalinėmis žaliuzėmis – jos sugeria šilumą. Dieną naudokite kuo mažiau elektros įrenginių, dirbtinės šviesos, nes bus dar karščiau. Atvėsinti kambarį padeda patalpų garinimas bei kambarinės gėlės.Miegoti derėtų vėsesniame kambaryje.

Detalesnės nformacijos apie karštį jo poveikį sveikatai bei ligas, kuriomis sergant klimato kaitos grėsmės ypač pavojingos sveikatai, rasite lankstinuke „Karštis ir jo poveikis sveikatai: rekomendacijos, kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms”, kuris yra Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės „Atmintinės, lankstukai, plakatai. Klimatas ir sveikata” skiltyje.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius