Gydytojai pataria, kaip nenukentėti nuo karščio

Karščiai, saulės spinduliai ir kiti vasaros malonumai, elgiantis neatsakingai, gali kelti pavojų sveikatai. Vasara tik prasideda, bet anksti prasidėję karščiai jau spėjo padaryti žalos. Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dėl karščių pacientų srautas buvo patrigubėjęs. Medikų pagalbos prireikė saulėje odą nudegusiems žmonėms. Spaudos konferencijoje gydytojai patarė kaip elgtis, kad vasaros malonumai neatneštų rimtų ligų.

Dauguma ligonių – pakirsti karščio

Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus medikai pirmieji pajunta gamtos pokyčius. Temperatūrai pašokus iki +30 laipsnių Celsijaus, skyriuje pacientų kaip per gripo epidemiją. Skyriaus terapeutė Vitalija Miliuvienė rodo pacientų registracijos lentą – dar tik vidudienis, o vienoje lovoje jau registruota po tris pacientus – srautas patrigubėjęs. Per pusdienį pagalbos prireikė 20 žmonių. Gydytoja sako, jog daugumai sveikata sutriko per ilgai būnant saulėje ar karštyje. Pacientai nebetelpa palatose, todėl guldomi ir į pristatomas lovas.

Kiekvienai oro permainai, taip pat ir karščiui, reikia pasiruošti. Gydytoja sako, jog dėl karščių daugiausiai kenčia vyresnio amžiaus žmonės. Juos ištinka dehidratacija,  svaigsta galvą, blogėja kraujotaka, dėl ko gali ištikti net ir  insultas ar širdies infarktas.

Daugėja ir širdies veiklos sutrikimų, kai dėl karščių pradeda skaudėti širdies plote. Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus karštyje vartoja alkoholį. Gydytoja pataria karštyje neiti į lauką be galvos apdangalo, o nuo 11 iki 16 valandos vengti ilgai būti lauke, nes tuo laiku saulė kaitriausia ir pavojingiausia. Reikia nepamiršti ir skysčių – gydytoja rekomenduoja kiekvieną valandą išgerti po stiklinę vandens – ne arbatos, ne kavos, bet vandens.

Karštis užklumpa ne tik paplūdimyje

Medikai pastebi, jog ne tik perkaisti, bet ir įdegti, galima ne tik paplūdimyje, bet ir darbe,  nedėvint galvos apdangalo, nesisaugant tiesioginių saulės spindulių, per ilgai būnant karštoje ir tvankioje nevėdinamoje patalpoje.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas Andrius Bubliauskas pastebi, jog dažniausias sveikatos sutrikimas karštyje – hipertermija, kai žmogaus normali temperatūra pakyla per 37,5 laipsnio. Tai nutinka dėl sutrikusios termoreguliacijos. Jautrūs karščio ir saulės poveikiui yra naujagimiai ir vaikai iki 4,5 metų, vyresnio amžiaus, turintys antsvorio bei žalingų įpročių žmonės, sergantys lėtinėmis ir kai kuriomis įgimtomis ligomis.

Perkaitus saulėje neretai ištinka ir dehidratacija, kai organizmui ima trūkti elektrolitų.

Jautriausios karščiui yra žmogaus kepenys, taip pat kardiovaskulinė ir neurologinė sistema.

Medikų pagalba būtina

Perkaitus saulėje būna silpna, galima netekti sąmonės. Gali pradėti mirgėti akyse, pykinti, vemti ar net viduriuoti. Laiku nesuteikus pagalbos ir išsivysčius sunkiai hipertermijai,  gali prasidėti net traukuliai, ištikti koma. Pasak gydytojo A. Bubliausko, dažnai pavojingi sveikatos sutrikimai atsiranda per ilgai būnant saulėje, ypač dar ir judant – dirbant ar sportuojant. Gali ištikti ir šilumos smūgis, kai kūno temperatūra pakyla per 40 laipsnių.

„Kai žmogui trunka sąmonė, dažnėja pulsas ir kinta kraujospūdis, kyla temperatūra – tai ir yra signalas, jog reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes gali kilti reali grėsmė gyvybei“, – įspėja reanimatologas.

Laukiant medikų, gydytojas pataria perkaitusį žmogų  guldyti į pavėsį ar nešti į vėsią patalpą, vėsinti drėgnais vėsiais rankšluosčiais, duoti skysčių.

Karštis žmones veikia skirtingai, bet visiems vieno recepto nėra. Pasak A. Bubliausko, vienas ir valandą pabuvęs saulėje gali patirti saulės smūgį, o kitas karštį išgyvena be jokių sveikatos sutrikimų. Šią vasarą Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikams jau teko gydyti perkaitusį karštyje vyrą, kuriam medikai jau nebepajėgė padėti. Jaunas vyras atvežtas iš darbovietės. Žmogus jau buvo be sąmonės, kūno temperatūra siekė 42 laipsnius. Jo išgelbėti medikams nebepavyko.

Gydytojas pastebi, jog saulės ar šilumos smūgio tikimybė labai didėja dirbant fizinį darbą saulės atokaitoje, kai oro drėgnumas daugiau kaip 70 proc.

Gražus įdegis atneša ligas

Dėl  gražaus įdegio neretas pameta galvą. Odos ir veneros ligų centro vedėjas dermatovenerologas Vaclovas Vaitkevičius sako, jog odos nudegimas – dažniausias odos pakenkimas saulėje. Dideliais karščiais prasidėjusios vasaros saulė ne vienam nudegino odą, bet ne visiems prireikia medikų pagalbos. Jos prireikė veido odą, ausis, kaklą nusideginusiems dirbant. Dažnai nuo saulės nukenčia vairuotojai, statybininkai, lauko darbuotojai, kai saulėkaitoje nenaudoja apsaugos priemonių.

„Greičiausiai įdega šviesiaplaukiai ir šviesiaodžiai bei rusvaplaukiai. Ypač pavojinga saulė ankstyvą pavasarį, o rudeniop jau nebūna tokia pikta.

Nudegusią odą patariama vėsinti, padeda ir liaudiškos priemonės – kefyras, grietinė. Jei įdegusias vietas skauda, gydytojas pataria naudoti priemones su pantenoliu.

Ypač stiprūs odos nudegimai pavojingi, nes gali iškilti pavojus susirgti melanoma – odos vėžiu. Ypač dėmesingi turi būti žmonės, kurių odos paviršiuje yra apgamų.

„Jei pastebite, kad apgamas tampa netaisyklingos formos, „karpytas“, jei pakinta pakraščiai, pasikeičia spalva ar dydis, reikia nedelsiant kreiptis į medikus“, – pataria specialistas.

Kai auglys į odą įaugęs per 0,75 milimetro, dar galima visiškai pasveikti. Tačiau jeigu darinys į odą įauga jau 1,5 milimetro, gali būti per vėlu.

Pagaliau dažnas deginimasis sendina odą, o po gražaus įdegio oda tik vysta,  greičiau raukšlėjasi. Dermatologas V. Vaitkevičius norintiems įdegti pataria pradėti saulės vonias nuo 20 minučių ir buvimą saulėje ilginti pamažu. O vidudienį, kai saulė kaitriausia, gydytojas pataria visiškai nesideginti ir neiti į paplūdimį. Apsaugai nuo ultravioletinių spindulių reikia naudoti apsauginius kremus ir teptis jais odą kas valandą bei nusimaudžius vandens telkinyje.

Traumos pasekmės – ilgam

Vasara daugėja traumų, nes gyvenimas tampa aktyvesnis, nei šaltuoju metų laiku. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelis pastebėjo, jog daugėja galvos, kaklo, stuburo traumų, o susižaloja dažniausiai avarijų dalyviai, motociklininkai, dviratininkai, žemės ūkio darbuotojai ir, žinoma, mėgėjai nardyti vandenyje.

Ypač apmaudu, jog dažniausiai nukenčia jauni žmonės, o traumos sunkios, dažniausiai pasekmės lieka visam gyvenimui.

„ Noriu kreiptis į jaunus žmones – nepameskite galvos, būdami prie vandens ir norėdami parodyti savo šaunumą! Šokti  į vandenį iš aukštai, reikia būti pasirengus. Netgi profesionalūs sportininkai, šokinėjantys į vandenį nuo tramplino, rizikuoja patirti traumų“, – įspėja šuolininkus neurochirurgas A. Danelis ir pataria būti budriems prie vandens telkinio ir šokti geriau ant kojų, o ne ant galvos.

Atsargumo reikia neprarasti net ir atėjus prie jau žinomo vandens telkinio, nes po ledonešio keičiasi dugno reljefas ir ten, kur praėjusią vasarą buvo gilu, gali būti sekluma. „Neriant į vandenį žemyn galva, gali būti vos keliais centimetrais seklesnė vieta, kad susižalotumėte galvą, kaklą ar stuburą“, – sako gydytojas.

Nelaimės mėgsta vaikščioti ne po vieną. Tad vandenyje patyrus galvos, kaklo ar stuburo traumą rizikuojama dar ir paskęsti. Jei žmogus nepraranda sąmonės ir sulaiko kvėpavimą, plaučiuose esantis oras jį iškelia į paviršių ir antros nelaimės pavyksta išvengti. Tačiau praradus sąmonę, jei ne nuskęstama, tai, pritraukus į plaučius vandens, susergama plaučių uždegimu.

Neurochirurgai pastebi, jog dažniausiai traumas patiria neblaivūs asmenys, nes dėl alkoholio praranda savisaugos jausmą, elgiasi neatsakingai, per drąsiai.

Nukentėjusiam vandenyje ypač svarbi tinkama pirmoji pagalba, todėl reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir tiksliai nusakyti vietą, kad medikams nereikėtų klaidžioti ir gaišti ypač brangias minutes. Dauguma sužalojimų būna paprasti, tačiau neišvengiama ir sudėtingų traumų, kai įvyksta dalinai arba visiškai sužalojamos stuburo smegenys ir žmogus lieka priklausomas nuo neįgaliojo vežimėlio.

Zitos KATKIENĖS nuotraukoje anesteziologas-reanimatologas  A. Bubliauskas (kairėje), dermatovenerologas V. Vaitkevičius ir neurochirurgas A. Danelis spaudos konferencijoje ragina žmones per karščius būti budriems ir nežaloti sveikatos.