Giliųjų venų trombozė – tykanti mirtis, o pažangus gydymas – ne kiekvienam

Venų trombozė - pavojinga gyvybeiMaždaug keturi tūkstančiai lietuvių kasmet sužino turintys giliųjų venų trombozę. Dėl trombo iki  90 proc. kraujo nebegali tinkamai cirkuliuoti giliosiomis venomis. Laiku nepradėjus tinkamo gydymo beveik kas trečiam sergančiajam išsivysto plaučių arterijos embolija, kurios pasekmė – mirtis.

Medikai perspėja, kad svarbiausi yra pirmieji ligos mėnesiai: laiku nepradėjus tinkamo gydymo sustabdyti ligos komplikacijų neįmanoma. „Jeigu venų trombozė reikiamai negydoma per pirmus 2–3 mėnesius, užsikimšusios venos vėliau niekaip neatkimš nei chirurgas, nei vaistai“, – teigia kraujagyslių chirurgas dr. Sauliaus Sudikas.

Trombozė – dažniausia mirčių priežastis

Pavojingiausia giliųjų venų trombozės komplikacija – plaučių arterijos embolija. Jos metu susidaręs trombas kraujagyslėmis atkeliauja į plaučių arteriją ir ją užkemša. Pritrūkę kraujo plaučiai nebegali tinkamai funkcionuoti, todėl ima kamuoti dusulys, krūtinės ląstos skausmas, kosulys, ligonis gali netekti sąmonės ar atsikosėti krauju, vystosi plaučių infarktas, nuo kurio netinkamai gydomas žmogus miršta. Skaičiuojama, kad per metus plaučių embolija suserga apie 2000 žmonių.

Pasauliniu mastu šios ligos statistika – dar kraupesnė. Dėl trombozės kas 37 sekundes miršta žmogus, kasmet – daugiau nei 843 tūkst., t. y. du kartus daugiau nei nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykiuose kartu. Net apie 34 proc. mirčių įvyksta dėl staigios plaučių embolijos. Vis dažniau staigi ir netikėta liga užklumpa jaunus žmones.

Pagrindiniai požymiai, kuriuos pajutus reikia nedelsiant kviesti pagalbą:

  • staigus oro trūkumas,
  • krūtinės skausmas,
  • padažnėjęs širdies ritmas,
  • kartais – atsikosėjimas krauju.

Net 90 proc. plaučių embolijos priežasčių – giliųjų rankos ar kojos venų trombozės. Ši komplikacija pati sunkiausia: beveik kas ketvirtas plaučių embolija persirgęs ligonis miršta staiga, ir net 10 proc. iš jų – per pirmąją valandą nuo simptomų atsiradimo.

Gydytis reikia patiems

Kad ir kokios rimtos giliųjų venų trombozės pasekmės, tačiau vaistai nuo šios ligos šiandien Lietuvoje nekompensuojami. Kitose Europos Sąjungos šalyse šiai ligai gydyti skiriami naujausios kartos vaistai, kuriais galima gydytis ir ambulatoriškai, rečiau lankytis į ligoninėje bei gyventi visavertį gyvenimą. Lietuvoje naujausi vaistai yra prieinami pajėgiantiems juos įsigyti.

„Mes turime visus vaistus, kaip ir likusi Europa ar JAV. Tik visi naujausi antikoaguliantai nekompensuojami. Ligonis ir gydytojas gali pasirinkti naujausius vaistus, tačiau už juos reikia mokėti pacientui“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vidaus ligų centro direktorius prof. Virginijus Šapoka.

Pasak profesoriaus, gydant naujos kartos peroraliniais antikoaguliantais (jie įtraukti į Europos, Amerikos giliųjų venų trombozės gydymo rekomendacijas, o nekompensuojami tik Lietuvoje bei Latvijoje), medikai maždaug pusę giliųjų venų tromboze sergančių žmonių galėtų gydyti ambulatoriškai. Taip pat sumažėtų plaučių embolijos ir kitų komplikacijų, būtų sutaupytos išlaidos ligoninėms bei pakartotinių susirgimų gydymui. Dr. S. Sudiko teigimu, būtinas tinkamas ir skubus ligos gydymas. Negydant arba blogai gydant giliųjų venų trombozę, visiems sergantiesiems išsivysto potrombozinis sindromas. Tai reiškia, kad trombas lieka venoje, prilimpa prie venos sienelių ir sutrikdo kraujo pratekėjimą.

Ar bus prieinamas pažangesnis gydymas?

Lietuvoje giliųjų venų trombozė šiandien dažniausiai gydoma pigiausiais vaistais – varfarinu. Šio vaisto poveikis jaučiamas tik po 3 – 7 dienų. Gydymas varfarinu sudėtingas, nes jo dozę reikia nuolat kontroliuoti ir koreguoti. Jei vaisto per mažai, gali vėl susidaryti krešulys ir įvykti plaučių embolija. Jei dozė per didelė, kraujas pakankamai nekreša, todėl galima nukraujuoti. Gydantis varfarinu, reikia nuolat stebėti kraujo duomenis: iš pradžių tirtis kasdien, vėliau 1 – 2 kartus per savaitę, po to kas 1 – 4 savaites.

Tobulesni naujos kartos vaistaiantikoaguliantai kompensuojami bene visose Europos Sąjungos šalyse, o Lietuvos pacientams bei gydytojams vis dar tenka kovoti už pažangesnį gydymą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *