Medikų pavyzdys skatina skiepytis nuo gripo

Medikai skiepijasi nuo gripoLietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Šeimos medicinos klinikos medikai pasiskiepijo nuo gripo. Taip medikai siekia apsaugoti pacientus ir skatina juos taip pat pasiskiepyti.

Medikai – taip pat tarp rizikuoja

Nuolat bendraujančių su sergančiais pacientais medikų  rizika susirgti gripu didesnė. Tyrimai rodo, kad neskiepyti gydymo įstaigų darbuotojai gripu serga 3,43 karto dažniau nei  kiti neskiepyti žmonės. Be to, medikai dažniau suserga besimptome gripo forma, todėl net patys neįtardami gali užkrėsti kitus.

Pasak LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus, užkrečiamųjų ligų profilaktika – viena svarbiausių šeimos gydytojo pareigų. Efektyvesnės prevencinės gripo priemonės nei skiepai nėra. Todėl LSMU Šeimos klinikoje šiemet nuo gripo paskiepyti beveik visi darbuotojai – tai projekto „Šeimos klinika be gripo“ dalis.

LSMU Šeimos medicinos klinika ne tik paskiepijo savo darbuotojus, bet ir skatina tai padaryti visus gyventojus, ypač priklausančius rizikos grupėms. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms klinika taip pat siųs laiškus, informuojančius apie valstybės kompensuojamą vakciną ir raginančius pasiskiepyti –  apsaugoti save ir artimuosius.

„Mūsų klinikoje anksčiau pasiskiepydavo pusė darbuotojų, dabar akcijos imamės, norėdami parodyti pavyzdį ir savo pacientams. Aš pats ir mano šeima nuo gripo skiepijamės kasmet. Žinoma, šaltuoju metų laiku  įprastų peršalimų išvengti nepavyksta. Ore sklando ne tik gripo virusai, o mes kasdien bendraujame su kosinčiais, čiaudinčiais pacientais. Bet skiepai užtikrina, kad liga nesukels pavojingų komplikacijų“, – pasakojo L. Valius.

Profesorius pripažįsta, kad lietuviai vis dar nepatikliai žiūri į skiepus, vis dėlto galimybe išvengti gripo naudojasi vis daugiau žmonių. „Šiemet skiepais daugiau domimasi – pacientai teiraujasi, ar jau gali pasiskiepyti“, – teigė LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovas.

Jis sako, kad gripas itin pavojingas vyresniems žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Komplikacijų tikimybė jiems yra labai didelė, gripas net gali būti mirties priežastis.

Lietuva vis dar atsilieka

Pasak Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės, gripas ne tik sutrikdo ligonių gyvenimo ritmą, bet taip pat sunki našta visam sveikatos apsaugos sektoriui bei valstybės ekonomikai. Pagal sezoninio gripo mastą, su šia liga susijusios tiesioginės ir netiesioginės išlaidos Lietuvoje gali sudaryti 40–94 mln. eurų per metus. Šios išlaidos galėtų būti gerokai mažesnės, jei skiepytųsi daugiau, ypač vyresnių, žmonių.

Tarptautinės ekspertų grupės RAISE, kurios tikslas skatinti skiepytis nuo gripo, profesorė A. Mickienė sako, kad Lietuvoje gyventojai turėtų būti aktyviau informuojami apie skiepų naudą, o pavyzdžiu turėtų būti Vakarų šalys. Štai Nyderlanduose nuo gripo kasmet pasiskiepija daugiau kaip 80 proc. vyresnių gyventojų, Lietuvoje šis skaičius vos perkopęs 10 procentų.

„Privalėtume aktyviau informuoti visuomenę, o tai daryti gali padėti šeimos gydytojai. Daugeliui žmonių, ypač vyresnių, jie yra autoritetas. Kai pacientams rekomenduojame skiepytis, daugelis  klausia, ar pasiskiepijome patys“, – pasakojo A. Mickienė.

Pasak jos, kasmet perkama vakcinos, kuria skiepijami didesnės rizikos grupės gyventojai. Deja, kiekvienais metais jos perkama vis tiek pat, nes norinčių skiepytis didėja nežymiai. Negana to, dalis nepanaudotos kompensuojamos vakcinos po sezono išmetama.

„Nemažai lietuvių neigiamos nuomonės apie skiepus, kurią susidaro iš mokslu nepagrįstų šaltinių. Teiginius apie skiepų naudą turime aiškiai pagrįsti. Todėl tokios iniciatyvos kaip projektas „Šeimos klinika be gripo“ labai reikalingos. Skiepydamiesi gydytojai saugo pažeidžiamiausius pacientus ir savo pavyzdžiu rodo, kad vakcina yra efektyviausias būdas išvengti gripo“, – pažymėjo A. Mickienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė sako, kad norinčių skiepytis žmonių skaičius, nors ir pamažu, vis dėlto auga.

„Pernai valstybės lėšomis buvo nupirkta 100 tūkst. nemokamos vakcinos dozių.  Šiemet nupirktos 105 tūkst. vakcinos dozės išdalintos beveik 500 gydymo įstaigų. Vakcinos reikia daugiau, deja, šiuo metu biudžetas nepakankamas. Pagal gydymo įstaigų poreikius 2014–2015 m. gripo sezonui reikėtų dar poros tūkstančių vienetų vakcinos“, – sakė A. Razmuvienė.

Pasak gydytojos, lietuviai po truputį atsikrato skiepų baimės. Anot specialistės, nuo 2009-ųjų besiskiepijančių žmonių labai mažėjo, o pernai jų gerokai padaugėjo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *