Gyvenimas su Parkinsono liga

Parkinsono liga - serga ir jauniIlgėjant žmonių gyvenimo trukmei atsirado sąvoka „sveikas senėjimas“. Vyresni žmonės kviečiami mankštintis, sveikai maitintis ir gerinti psichinę sveikatą. Visgi neišvengiama tam tikrų senatvinių ligų. Viena iš jų – Parkinsono liga. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia nelikti abejingiems, atkreipti dėmesį į šios ligos simptomus ir padėti sergantiesiems.

Pasaulyje Parkinsono liga serga apie 3 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių, tai sudaro 0,3 proc. visų žmonių. Ši liga – viena iš dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų, kuria serga apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje ir apie 1 mln. Europos Sąjungoje. 2013 m. Lietuvoje Parkinsono liga sirgo daugiau nei 11 tūkstančių žmonių, iš jų 67 proc. moterų ir 33 proc. vyrų. Dažniausiai pirmieji šios ligos simptomai atsiranda 55 m., tačiau 5–10 proc. ligonių pirmieji simptomai gali atsirasti ir nesulaukus 40 m. Tobulėjant ligos diagnostikai liga nustatoma vos 30 m. ar jaunesniems. Vaikai Parkinsono liga serga itin retai . Nustatyta, kad apie 10 proc. žmonių Parkinsono ligą  paveldi: tuomet ji atsiranda gana anksti ir greitai progresuoja.

Parkinsono ligą pirmą kartą aprašė britų gydytojas ir geologas Džeimsas Parkinsonas (angl. James Parkinson) 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ (angl. „Essay on Shaking Palsy“), kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. Antrojoje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (pranc. Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą.

Kaip pastebėti ligą?

Yra keturi pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai: lėti judesiai (bradikinezija), sukaustyti raumenys  (rigidiškumas), drebėjimas (tremoras) bei nestabili pusiausvyra  (pusturalinis nestabilumas). Apie 30 proc. žmonių ligos pradžioje pasireiškia neryškūs simptomai: tai gali būti nuovargis, galūnių tirpimas, nemalonūs deginantys pojūčiai. Pirmieji ligos simptomai gali būti ir raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, nedidelis drebėjimas. Taip pat gali pasikeisti eisena, sutrikti orientacija, kalba, rijimas, sulėtėti mąstymas. Dažnai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais. Pirminiai ligos simptomai gali egzistuoti gana ilgai, kol atsiranda klasikiniai ligos požymiai. Dažnai šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Ligą nustato gydytojas neurologas.

Kaip gydoma Parkinsono liga?

Parkinsono ligos gydymas unikalus kiekvienam pacientui. Dažniausiai liga gydoma vaistais, kurie ne tik pašalina simptomus, bet ir lėtina ligos progresavimą. Medikamentai gali būti skirtingai derinami tarpusavyje, taip pat su kitų grupių vaistais. Būtina laikytis gydymo režimo ir nenutraukti vaistų vartojimo savo nuožiūra, nes vėliau gydytis taps vis sunkiau. Staigiai nutraukus vartoti vaistus  gresia net gyvybei pavojingos komplikacijos. Sergantiesiems būtina ne rečiau nei kas 6 mėn. apsilankyti pas gydytoją neurologą, kad jis pakoreguotų gydymą. Tobulėjant medicinai ir gydymo metodams, atsiranda vis naujų Parkinsono ligos gydymo alternatyvų. Kai gydymas vaistais tampa nebeefektyvus, taikomi alternatyvūs gydymo metodai. Pavyzdžiui, į galvos smegenis implantuojamas elektrinis stimuliatorius arba tiesiogiai į dvylikapirštę žarną, aplenkiant skrandį, nuolatine pompa tiekiami vaistai. Kuriamas ir eksperimentinis genų inžinerijos metodu pagrįstas gydymo būdas, kurio tikslas – pakeisti klaidingą genetinę informaciją teikiančius konkrečius genus sveikais, atkurti biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse ir sustabdyti nervinių ląstelių nykimą.

Pagalba sergantiems Parkinsono liga

Sergantiems Parkinsono liga žmonėms sunkiau vykdyti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi. Pacientą ir jo artimuosius, sužinojus diagnozę, gali ištikti krizė. Sunkiau su liga susitaiko vyrai dėl vyraujančio „tradicinio“ vyro įvaizdžio. Žinia apie ligą, kuri veda į visišką priklausomybę nuo aplinkinių, jiems sukelia didelę psichologinę krizę. Šiuolaikinė medicina, nors dar negali visiškai išgydyti Parkinsono ligos, tačiau gali labai pagerinti sergančiųjų gyvenimą. Todėl svarbu nepasiduoti ir nuolat ieškoti pagalbos sau arba sergantiems artimiesiems.

Sergantieji šia liga dažnai susiduria ir su specifiniais negalavimais: kamuoja dehidratacija, užkietėja viduriai, mažėja svoris, pašalinį poveikį sukelia vaistai. Vartojantiems levodopos preparatus aktuali jų sąveika su baltymais. Sumažinti ar pašalinti šiuos sutrikimus padeda kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė mityba. Naudingi pratimai su kamuoliuku, stalo tenisas, įvairūs pirštų pratimai, pieštuko sukimas tarp pirštų, prisilietimas atsiradus sustingimui, žygiavimas, raumenų tempimas, šokiai. Kaip jau minėta, baltymai gali trukdyti įsisavinti vaistus, ypač levodopą, todėl patartina vaistus išgerti 30–45 minutes prieš valgį, o baltyminį maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius produktus) valgyti vakare.

Visais atvejais labai svarbu susitaikyti su liga. Sergantieji neretai teigia, kad būtina susidraugauti su liga. Padeda optimizmas, artimųjų palaikymas, informacijos paieška ir bendravimas su likimo draugais. Didelė pagalba sergantiesiems yra Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Ši organizacija pradėjo veikti 1997 m. ir dabar vienija apie 400 narių iš visos Lietuvos, taip pat yra Europos Parkinsono ligos asociacijos narė. Draugija domisi informaciją apie naujausius Parkinsono ligos gydymo metodus ir rūpinasi, kad jie būtų taikomi Lietuvoje, kad būtų kompensuojamos (100 proc.) išlaidos vaistams ir chirurginiam gydymui, rūpinasi laiku suteikiama ir kokybiška reabilitacija, supažindina savo narius su gydymo naujovėmis leidiniuose, per žiniasklaidos priemones, konferencijų, susirinkimų metu, tiria sergančiųjų poreikius ir informuoja savivaldybes bei Sveikatos apsaugos ministeriją apie problemas, buria savitarpio paramos grupes ir skatina jas dalytis gerąja patirtimi, moko sergančiuosius gyventi su liga, teikia moralinę paramą sergantiesiems ir juos prižiūrintiems, informuoja visuomenę apie Parkinsono ligą ir paramą sergantiesiems.

Sergantieji gali pabūti tarp likimo draugų ir jaustis saugiau, o dalyvavimas draugijos veikloje  padeda pasimiršti, lengviau įveikti ligos sunkumus. Šiuo metu draugija turi 5 regioninius skyrius (Alytaus, Jurbarko, Kauno, Šiaulių ir Vilniaus), tačiau mielai priima norinčius prisijungti iš visų Lietuvos miestų. Daugiau informacijos apie Lietuvos Parkinsonoligos draugiją bei apie tai, kaip prie jos prisijungti, galite rasti draugijos interneto svetainėje www.parkinsonas.org.

Parkinsono liga – tai didelis gyvenimo iššūkis, tačiau prisijaukinusiems šią ligą atsiveria nauji gyvenimo keliai. Sparčiai tobulėjanti medicina teikia vilties ir optimizmo, kad vieną dieną ligą bus įmanoma visiškai išgydyti, o šiuo metu sergančiųjų gyvenimą galima bent jau pagerinti. Todėl svarbu, kad visuomenė būtų supratinga, pagelbėtų sergantiesiems net paprasčiausioje kasdienėje veikloje.

Informaciją pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*